Kas yra institucinės globos įstaiga ir jos žala visuomenei?

Institucinės globos įstaigoje:
  • gyventojai izoliuojami nuo plačiosios bendruomenės ir (arba) yra priversti gyventi kartu;
  • gyventojai neturi pakankamai galimybių tvarkyti savo gyvenimo ir daryti įtaką juos paveikiantiems sprendimams;
  • pačios organizacijos reikalavimai dominuoja gyventojų individualių poreikių atžvilgiu.
Institucinė vaikų globa daro poveikį ir visai visuomenei. Institucionalizacijos kaštai visuomenei yra tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai. Tiesioginius kaštus mes lengvai įsisąmoniname ir suprantame – tai išlaidos, kiek valstybė skiria vienam globos namų gyventojui per metus. Lygindami tai su kaštais, kai vaikas auga ar žmogus su negalia gyvena savo šeimoje, su globėjais ar savarankiškai bendruomenėje, galime teigti, jog institucinė globa valstybei kainuoja daugiau nei porą kartų. Kalbant apie netiesioginius kaštus, galime kalbėti apie tokius gyvenimo institucijoje paliktus pėdsakus kaip ilgalaikės traumos ir negalios, psichologinės problemos, nekokybiškas išsilavinimas ir prastesnis darbo našumas. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad didelė dalis be tėvų priežiūros augusių vaikų neišnaudoja savo potencialo, kalbant apie išsilavinimą ir praktinius įgūdžius. Dėl šios priežasties mažėja šių individų indėlis į ekonomiką. Be to, iš globos institucijų „atsineštos“ suaugusio žmogaus problemos dažnai pareikalauja brangiai kainuojančių valstybės intervencijų. Todėl galima apibendrinti, jog asmenys, vaikystę praleidę globos institucijoje, žymiai dažniau tampa priklausomi nuo valstybės ir kitų paslaugų teikėjų, užuot savarankiškai rūpinęsi savo išlikimu ir gerove. Atsižvelgus į santykinius kaštus, tampa akivaizdu, jog institucinė globa, lyginant su kitomis alternatyvomis, yra pati neekonomiškiausia sistema.