STARTUOJA INSTITUCINĖS GLOBOS PERTVARKOS ANTRASIS ETAPAS – BENDRUOMENINIŲ PASLAUGŲ PLĖTRA

111Neįgaliųjų reikalų departamento prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotoja, vykdanti direktoriaus funkcijas Jolanta Šliužienė pasirašė sutartį su Europos socialinio fondo agentūra dėl projekto „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ (projekto Nr. 08.4.1-ESFA-V-405-03-0001) įgyvendinimo.

Šis projektas pradeda Institucinės globos pertvarkos antrąjį etapą – bendruomeninių paslaugų plėtrą. Bendruomeninės paslaugos – alternatyvios institucinei globai įvairių formų ir rūšių, aukštos kokybės bendruomenėje teikiamos socialinės, sveikatos priežiūros ir kt. paslaugos, kurios užtikrina asmens galimybę gyventi bendruomenėje ir gauti joje specializuotą pagalbą, atitinkančią individualius asmens poreikius bei skatina paslaugos gavėjų savarankiškumą, visapusišką dalyvavimą bendruomenėje ir socialinę įtrauktį.

Prieš pradedant rengti Projekto paraišką vyko konsultacijos su nevyriausybinėmis organizacijomis, ginančiomis ir atstovaujančiomis žmonių su proto ar psichikos negalia teises. Konsultacijų metu nutarta vystyti keturių rūšių naujas paslaugas proto ir psichikos negalią turintiems darbingo amžiaus neįgaliesiems: 1) socialinių dirbtuvių paslaugas, 2) apsaugoto būsto paslaugas, 3) įdarbinimo su pagalba paslaugas, 4) pagalbos priimant sprendimus paslaugas.

Apie institucinės globos pertvarką

Institucinės globos pertvarkos (toliau – Pertvarkos) tikslas – sukurti kompleksiškai teikiamų paslaugų sistemą, kuri sudarytų galimybes, neįgaliajam ar jo šeimai (globėjams, rūpintojams) gauti individualias pagal poreikius paslaugas ir reikiamą pagalbą bendruomenėje. Pertvarka vykdoma dviem etapais. I etapas yra prasidėjęs ir truks iki 2020 metų. Jo tikslas – Pertvarkai reikalingų sąlygų sukūrimas ir paslaugų teikimas, didinant esamų paslaugų prieinamumą. Mūsų projektas yra skirtas II Pertvarkos etapo, kurio metu numatoma teikti naujų formų bendruomenines paslaugas tikslinėms grupėms, įgyvendinimui.

Faktai ir dabartinė situacija

2010 m. Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) tikslas – skatinti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui. Konvencijos 19 straipsnis įtvirtina savarankiško ir bendruomeninio gyvenimo nuostatas. Konvencijos šalys pripažįsta visų neįgaliųjų lygias teises gyventi bendruomenėje ir būti įtrauktiems į bendruomeninį gyvenimą. Nepaisant to, Šalyje vis dar veikia 38 stacionarios globos įstaigos neįgaliesiems, kuriose gyvena apie 6,1 tūkst. suaugusių žmonių, turinčių proto ar psichikos negalią, iš kurių daugiau nei 51,6 proc. turi psichikos negalią, proto negalią – daugiau nei 35,4 proc. Šie žmonės yra atskirti nuo visuomenės, dažnai visą gyvenimą praleidžia uždarose patalpose. Institucijose gyvenantys žmonės turi mažai arba neturi jokių kontaktų su išoriniu pasauliu. Jie neturi galimybės dalyvauti kasdieniame gyvenime, pavyzdžiui, negali naudotis bendro naudojimo paslaugomis, negali apsipirkti, keliauti viešuoju transportu, vykti į mokyklą, užimtumo veiklas, įsilieti į darbo rinką ir pan. Atsižvelgiant į Konvencijos nuostatas, Lietuvoje vykdoma globos institucijų deinstitucionalizacija, kuri apima ir alternatyvių institucinei globai bendruomeninių paslaugų plėtojimo procesą, siekiant užtikrinti neįgaliųjų įsitraukimą į visuomenę ir jų nepriklausomumą.

Galimybę neįgaliam žmogui gyventi visavertį gyvenimą bendruomenėje sąlygoja abipusė sąveika: negalios neturinčių žmonių pasirengimas priimti kitokį individą bei neįgalaus žmogaus gebėjimas būti veikliam. Įtraukties esminė nuostata yra ta, kad žmogus su negalia turi visas teises dalyvauti socialinėje bendruomenės veikloje ir jam turi būti sudaromos šitos galimybės. Tai padeda neįgaliesiems būti aktyvesniems ir gyventi kartu su tais, kurie negalių neturi. Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria neįgalieji, yra ne fizinės, o socialinės ir psichologinės. Neįgalus žmogus susiduria su neigiamu visuomenės požiūriu į save, jis menkai vertina pats save ir jaučiasi nevisavertis dėl paties negalios pobūdžio (fizinės ir psichinės būklės). Visuomenė dažnai nėra pasirengusi priimti neįgaliųjų kaip lygiaverčių narių. Todėl, siekiant didinti neįgaliųjų savarankiškumą ir įtrauktį į darbo rinką, ir buvo inicijuotas projektas „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“, kurio tikslas – teikiant bendruomenines paslaugas asmenims su proto ir (arba) psichikos negalia, didinti jų savarankiškumą ir taip įgalinti gyventi bendruomenėje.

Dalintis soc. tinkluose:
Share on Facebook
Facebook
Share on Google+
Google+
Tweet about this on Twitter
Twitter
Share on LinkedIn
Linkedin