Skip to content Skip to main navigation Skip to footer

Bendravimo galia: pagalbos sulaukę psichikos negalią turintys žmonės jaučiasi geriau

visi kartuBendrauti ir būti kartu svarbu kiekvienam žmogui. Bendravimas ypač svarbus tiems, kurių likimą pakeitė psichikos sutrikimas. Jei iš gydymo įstaigų grįžę žmonės paliekami vieni, likimo valiai, ligos atkryčiai kartojasi. Būtina, kad psichikos negalią turintys žmonės tęstines paslaugas gautų ir namuose. Gydant psichikos sutrikimus, visame pasaulyje nuo medikamentinio gydymo pereinama prie kompleksinio, stengiamasi teikti kuo daugiau paslaugų bendruomenėje.

Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija dar 2000-aisiais prie šalyje veikiančių psichikos sveikatos centrų ėmė kurti užimtumo kambarius. Šiuo metu jais rūpinasi prie bendrijos įkurta VšĮ Pagalbos ir informacijos šeimai tarnyba.

Tarnybos direktorė Algė Nariūnienė sako, kad užimtumo kambariai labai reikalingi: „Jei psichikos sutrikimą turintis žmogus po gydymo kurso ligoninėje išleidžiamas į namus, kur jo niekas nelaukia, jo būklė tik prastėja. Didelė dalis psichikos neįgaliųjų gyvena vieniši, jų buities sąlygos – vargingos. Svarbu, kad tokie žmonės nesijaustų atstumti, niekam nereikalingi, kad turėtų, kas juos išklauso, padeda, kad galėtų užsiimti mėgstama veikla.“

Pasak jos, kiekvienam, atėjusiam į užimtumo kambarį, pasiūloma jam tinkamų užsiėmimų. Čia dirbantys specialistai parenka veiklas pagal poreikius ir sveikatos būklę. Kai kuriuose užimtumo kambariuose dirba tik socialiniai darbuotojai, kitur – ir slaugytojai, ir psichologai, ir kiti specialistai, padeda ir savanoriai.

Kaip pasakoja VšĮ Raseinių psichikos sveikatos centro užimtumo kambario vadovė, socialinė darbuotoja Jolanta Simanauskienė, panašių paslaugų labai reikia tiek turintiems psichikos sutrikimų, tiek ir jų šeimų nariams. „Psichikos negalia – bene sudėtingiausia iš visų, ją turintiems žmonėms sunku prisitaikyti prie visuomenės, daugeliui jie atrodo keisti, nesuprantami, todėl aplinkiniai juos atstumia. Kai kurie net šeimose nesulaukia dėmesio, supratimo, jiems neleidžiama išsakyti savo nuomonės, neatsižvelgiama į jų jausmus, norus. Neva, ką gali spręsti „kvailas“ žmogus“, – sako socialinė darbuotoja.

Pasak jos, šeimos nariams dažnai labai trūksta žinių, kaip elgtis su psichikos liga susirgusiu artimuoju, kaip suteikti jam visą įmanomą pagalbą, kaip su juo bendrauti. „Tie šeimos nariai, kurie iš tiesų nori padėti saviškiams, ateina pas mus, prašo pagalbos. Organizuojame pagalbos sau grupes, šeimos dalijasi patirtimi, problemomis, pasiekimais“, – sako J. Simanauskienė. Užsiėmimai šeimos nariams vyksta ir kartu, ir atskirai. Į juos kviečiami ir psichikos sveikatos centre dirbantys psichologai ar psichiatrai.

Socialinės darbuotojos teigimu, psichikos sutrikimų turintiems žmonėms reikšmingi, atrodytų, paprasti dalykai – galimybė išsipasakoti, pasidalyti mintimis, baimėmis, džiaugsmais. Svarbu ir širdžiai miela veikla. „Turime ir labai talentingų žmonių, rašančių eilėraščius, jiems padedame išleisti savo kūrybos knygeles. Tai jiems suteikia daug džiaugsmo. Kiti gražiai siuvinėja, piešia, lanksto iš popieriaus. Stengiamės pastebėti kiekvieno pomėgius ir leisti jiems atsiskleisti“, – kalba J. Simanauskienė.

Pasak pašnekovės, žmonėms, turintiems psichikos negalią, labai svarbus sportas. Be psichikos sveikatos centro skirto kambarėlio, rūsyje užimtumo kambario lankytojams skirta nedidelė sporto salė, kur yra treniruoklių ir kito inventoriaus. Čia galima žaisti tenisą, smiginį. „Judėjimas, fizinė veikla mūsiškiams ypač svarbi. Žiūrėk, ateina kuris lankytojas prastesnės nuotaikos, kitas jam siūlo: „Einam pažaisti tenisą, išsikrausi“. Tai suteikia gerų emocijų, padeda pasijusti geriau“, – aiškina socialinė darbuotoja.

Raseinių užimtumo kambaryje dirba dvi darbuotojos, tačiau kviečiamasi ir savanorių. Ateinanti floristė padeda sukurti nuotaiką per šventes, iš savo atsineštų medžiagų moko kurti velykines ar kalėdines kompozicijas, dekoruoti namus.

Užimtumo kambario lankytojai stengiasi neužsisėdėti patalpose – jie nuolat eina į mieste vykstančias šventes ir renginius. „Bendravimas psichikos negalią turintiems žmonėms duoda labai daug“, – pabrėžia J. Simanauskienė.

Visą Linos Jakubauskienės straipsnį portalo Lrytas.lt rubrikoje „Aš galiu“ kviečiame skaityti: https://www.lrytas.lt/gyvenimo-budas/psichologija/2018/09/05/news/pagalbos-sulauke-psichikos-negalia-turintys-zmones-jauciasi-geriau-7463626/.