BENDRUOMENINIAI VAIKŲ GLOBOS NAMAI VAIKAMS ATSTOJA SAVUS

kalvotojiBendruomeniniai vaikų globos namai – tai pagal šeimai artimos aplinkos modelį veikiantys vaikų globos namai, įsteigti atskiruose butuose bendruomenėje, skirti likusiems be tėvų globos vaikams, neįgaliems ar vaikams, turintiems kitų specialiųjų poreikių. Šiuo metų šalyje yra vykdoma Institucinės globos pertvarka, kurią įgyvendinus valstybėje neturėtų likti institucinių globos namų. Teisės aktai įpareigoja, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. likusiems be tėvų globos vaikams ilgalaikė socialinė globa negali būti pradedama naujai teikti socialinės globos namuose.

Vieta, į kurią norisi sugrįžti

„Mano namai – mano tvirtovė“ – taip byloja lietuvių liaudies posakis. Šį pasakymą atspindi ir Elektrėnų šeimos namai, kuriuose nuo 2017 m. balandžio veikia dveji bendruomeniniai vaikų globos namai. Šiuo metu ten gyvena po šešis 11–18 m. amžiaus vaikus, o jai visą parą rūpinasi darbuotojai. Nuo Naujų metų prie jų bus prijungti ir Beižionyse įsikūrę bendruomeniniai vaikų globos namai.

Iš viso kaimyninėje Elektrėnų savivaldybėje yra globojami 76 vaikai: 4 gyvena institucijoje, tačiau yra remontuojamas butas, kuriame jie netrukus apsigyvens; 17 –  trijuose bendruomeniniuose vaikų globos namuose; 5 – budinčių globotojų šeimose; 18 – globėjų šeimose; 32 – globėjų, susijusių giminystės ryšiais, šeimose.

Pasiteiravus Elektrėnų šeimos namų direktorės Vidos Rakauskienės apie įgyvendinamą pertvarką, ji tvirtina, kad bendruomeninių vaikų globos namų atsiradimas užtikrina vaikų integraciją į bendruomenę, sudaro galimybes augti aplinkoje, kuri yra artima šeimos aplinkai, įgyti savarankiškam gyvenimui svarbius įgūdžius. „Yra galimybė pastebėti kiekvieną vaiką asmeniškai, skirti jam individualų dėmesį. Anksčiau, gyvenant dideliuose globos namuose, vaikų būdavo daug. Todėl, pavyzdžiui, jiems netinkamai elgiantis, buvo daug sunkiau suvaldyti, išspręsti konfliktus, ar – priešingai – pagirti už pastangas. Prie gyvenimo bute vaikai greitai priprato, adaptavosi, jaučiasi, kaip savo namuose. Mokosi patys prižiūrėti savo kambarius – šie įgūdžiai jiems pravers sulaukus pilnametystės, pradėjus savarankišką gyvenimą. Kartu su darbuotojais jie gaminasi maistą, kepa pyragus, ruošiasi kaip tikra šeima didžiosioms metų šventėms“, – pasakoja V. Rakauskienė.

Kaimyninės savivaldybės bendruomeniniuose vaikų globos namuose gyvenimas teka įprasta vaga, taip, tarsi vaikai gyventų namuose su savo tėvais: ryte keliasi į mokyklą, darbuotoja paruošia jiems pusryčius, išlydi. Kai jie grįžta po pamokų, jų laukia paruošti pietūs, vėliau – būreliai ar jų širdžiai malonus laisvalaikis. Vakare visi kartu susėda už bendro vakarienės stalo, kuriai maistą pasigamina patys kartu su darbuotoja. Vėliau visi žiūri televizorių, kalbasi, žaidžia stalo žaidimus ar eina pasivaikščioti. Savaitgaliais dažnai keliauja į kino teatrą, piceriją, baseiną.

Gąsdina tik nežinomybė

Nors iš pradžių vaikai į gyvenimą bendruomeniniuose vaikų globos namuose žvelgė su baime, vos tik įsikūrę tapo laimingi, turėdami savo kambarius, asmeninę erdvę. „Manome, kad bendruomeninių namų modelio atsiradimas ir įgyvendinimas yra didelis pasiekimas tiek vaikams, tiek darbuotojams. Pasak vaikų, tai yra vieta, kurioje gera būti, į kurią norisi sugrįžti. Tai – jų namai“, – aiškina V. Rakauskienė. Bendruomeniniuose vaikų globos namuose dirbant tik 5 darbuotojams ir kai jie yra ilgalaikiai, o ne nuolat besikeičiantys, vaikas gali pasitikėti darbuotoju, nebijo atsiverti, žino, kad juo besirūpinantis žmogus niekur nedings. Tai vaikams be galo svarbu. Pasitikėjimo savimi jiems teikia ir tai, kad gali pasikviesti draugus į savo namus, planuoti savo laisvalaikį, turi namų raktus.

Apie vykdomą pertvarką teigiamai atsiliepia ir Elektrėnų savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Violeta Šimkūnienė: „Visi gyvename namuose ar butuose, žmogui nėra poreikio gyventi kolektyviai. Iš tų vaikų, kurie gyvena bendruomeniniuose vaikų globos namuose, visi pasisako, kad taip gyventi patogiau, atsiranda didesnis prieraišumas su auklėtojomis. Šie vaikų žodžiai patvirtina visame pasaulyje ir Lietuvoje darytus mokslinius tyrimus, kurių išvados kalba apie vaikų globos namų žalą besiformuojančiam žmogui. Doc. dr. A. Adler, tyrusi vaikų prieraišumą Lietuvos globos namuose, savo moksliniame darbe akcentuoja vaiko sklandžiam asmenybės formavimuisi saugų prieraišumą ir „nukentėję vaikai, jausdami jautrių suaugusiųjų rūpinimąsi, susiranda namus ir pasijunta svarbūs, kartu gyja visos jų žaizdos.“

Mažėja stereotipų

Ilgą laiką visuomenėje buvo gana nepatikliai žiūrima į vaikų globos namų auklėtinius. Vaikai, likę be tėvų globos, būdavo stigmatizuojami. Dabar nacionalinėje spaudoje vis labiau nušviečiant situacijas, padėtis pamažu keičiasi, aplinkiniai tampa geranoriškesni, supratingesni. Tai patvirtina ir Elektrėnų šeimos namų socialiniai darbuotojai, kurie teigia, kad kaimynai į juos reaguoja teigiamai, nori susipažinti. „Būna susistabdo darbuotoją ir klausia apie vaikus, kaip jiems sekasi gyventi bute, ar patinka. Tad tikriausiai viskas priklauso nuo paties žmogaus, – sako Elektrėnų šeimos namų  vyr. soc. darbuotoja Oksana Kovalenko. – Mūsų kaimynai labai draugiški ir sąmoningi. Šiaip gi būdavo visuomenėje apie globos namų vaikus visokių kalbų, jie būdavo dažniau linksniuojami, tačiau manome, kad dabartinės visuomenės požiūris keičiasi, svarbu, kad viskas vyksta teigiama linkme, nors ir ne greitai“.

Atėjo eilė ir Trakų rajonui

Trakų rajone, kaip ir Elektrėnuose, yra įgyvendinamas „Bendruomeninių vaikų globos namų ir vaikų dienos centrų plėtra Trakų rajone“ projektas, finansuojamo iš ES fondų. Anot Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos Danutės Zalieckienės, šiuo metu intensyviai ieškoma namo su žemės sklypu, tinkamo steigti bendruomenius vaikų globos namus. Svarbiausia sąlyga, kad būtų geras susisiekimas viešuoju transportu, patogi vieša infrastruktūra.

Trakų rajone pertvarkos procesas vyksta nuosekliai, atsižvelgiant į geriausius vaikų interesus.  „Mes bendradarbiaujame  su nevyriausybine organizacija VšĮ „Šv. Jono vaikai“. Tai – bendruomeniniai vaikų globos namai, įsikūrę Jalovės, Apatiškių ir Gojaus kaimuose. Šiuose namuose gyvena vienas vaikas iš mūsų savivaldybės. Planuojame tęsti bendradarbiavimą ir artimiausiu metu ten perkelti keletą vaikų, kuriems gyvenimas sodyboje ir kaimo aplinkoje būtų tinkamiausias,“ – dėsto Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos pavaduotoja Anželika Vunš.

Šiuo metu, vykdant pertvarkos planą, Lentvario kompleksinių paslaugų šeimos centre gyvena 19 vaikų, iš kurių trys turėtų būti grąžinti į šeimą, nes tėvai įvykdė visus savo įsipareigojimus, pakeitė elgesį. „Apskritai darbas su tėvais turi didelę įtaką, siekiant sumažinti institucinę globą. Kadangi tiek šalyje, tiek mūsų rajone yra sustiprintas darbas su šeimomis, – nuo 2015 m. rajone įsteigtas Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centras, kuris vykdo nuoseklų darbą su sunkumų patiriančiomis šeimomis. Tai lemia, kad mažiau vaikų patenka į institucinę globą“, – reziumuoja A. Vunš.

„Trakų žemė“ inf.

Dalintis soc. tinkluose:
Share on Facebook
Facebook
Share on Google+
Google+
Tweet about this on Twitter
Twitter
Share on LinkedIn
Linkedin