Bendruomeniniai vaikų globos namai visų pirma turi būti namai
Sumažintas globos namų variantas ar vis tik tikri namai? Kalbant apie bendruomeninius vaikų globos namus, pasak institucinės globos pertvarkos ekspertų, būtina sudaryti tokias sąlygas, kad vaikai jaustųsi augantys savo, o ne valdiškuose namuose, būtų šeimos aplinkoje, bendruomenės apsuptyje, kaip kiekvienas iš mūsų. Tai yra esminis momentas, lemiantis takoskyrą nuo institucijos.
Šią savaitę institucinės globos pertvarkos projekto iniciatyva surengtoje nacionalinėje apskrito stalo diskusijoje Vilniuje apie šeimos modelio bendruomeninių vaikų globos namų paslaugų teikimo tėvų globos netekusiems vaikams ir jų šeimoms aktualijas diskutuota su Vilniaus, Kauno, Alytaus, Marijampolės, Utenos regionų atstovais.
Praėjusią savaitę tokio formato susitikime Šiauliuose savo patirtį ir lūkesčius išsakė Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Telšių ir Tauragės regionų savivaldybių, globos institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovai ir ekspertai.
„Tai ne darbas – tai gyvenimas. Žiūri kaip į savo vaiką savo šeimoje ir savo namuose, taikai metodus, kylančius iš natūralios tėviškos ir motiniškos prigimties“, – apie savo darbo specifiką kalbėjo paslaugą teikiantys specialistai.
Diskusijoje iš praktinės pusės analizuoti tokie paslaugos teikimo aspektai, kaip vaikų ir darbuotojų adaptacija naujose aplinkybėse, iškylantys sunkumai ir jų sprendimo būdai, socialinių paslaugų teikimo ypatumai, vaikų savarankiškumo ugdymas teikiant paslaugas bendruomeniniuose vaikų globos namuose ir kiti.
Kaip pastebi paslaugų patikras atliekantys pertvarkos ekspertai, kuriant šeimos aplinką svaresnis dėmesys turėtų būti skiriamas kambarių ir bendrų erdvių įrengimui, mat pastebima, kad juose vis dar trūksta jaukumo, asmeniškumo, privatumo.
Ypač svarbu pastebėti kiekvieną vaiką asmeniškai, skirti jam individualų dėmesį. Anot ekspertų, bendruomeniniuose vaikų globos namuose aktualu dirbti ne su grupe, o auginti konkretų vaiką. Svarbu, kad kiekvienas vaikas turėtų savą suaugusįjį, kuriuo gali pasikliauti, atsiremti, pasitarti ir išsipasakoti. Reikia padėti išmokti šeimos tradicijų ir jas perimti, kad šeimos supratimą ir įgūdžius užaugę vaikai išsineštų į savarankišką gyvenimą.
Paslaugų teikėjams, kaip atskleidė diskusijos, tenka spręsti iššūkius, susijusius su darbo organizavimu vaikų ar darbuotojų atostogų metu, ligos atveju, kokybišku individualių socialinės globos planų parengimu ir operatyviu atnaujinimu, viešųjų pirkimų organizavimu. Tokio pobūdžio susitikimai ypač naudingi tuo, kad galima su atsakingų institucijų atstovais ir ekspertais prie bendro stalo, gyvai ieškoti geriausių išeičių.
Institucinės globos pertvarka siekiama, kad be tėvų globos likusiems vaikams netektų augti globos namuose, kad šilumą ir rūpestį vaikai rastų įtėvių ir globėjų šeimose. Arba, šiuo metu dar nesant pakankamai išplėtotam globėjų tinklui, galėtų augti šeimos modelio bendruomeniniuose vaikų globos namuose, kurie užtikrina vaikų integraciją į bendruomenę, sudaro galimybes augti aplinkoje, kuri yra artima šeimos aplinkai, įgyti savarankiškam gyvenimui svarbius įgūdžius.
Nuostata, kad infrastruktūros, kuriose teikiama institucinė globa, turi būti mažos ir kuriamos remiantis vaiko teisių reikalavimais bei vaiko poreikiais, ir tokiose aplinkose, kurios atitinka šeimos ar mažos grupės aplinką tiek, kiek tai įmanoma, yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų Vaiko alternatyvios globos gairėse. Tokie maži nameliai ar butai, kuriuose gali gyventi tėvų globos netekę vaikai, turėtų būti ne tik vieta, artima šeimos aplinkai, bet ir neišsiskirianti iš bendros aplinkos, neatribota nuo kaimynų ir neturinti jokių skiriamųjų ženklų.
Kaip akcentuoja užsienio ir Lietuvos ekspertai, tiek išorinė, tiek vidinė aplinka, kurioje gyvena vaikas, turi didelę reikšmę vaiko sėkmingai raidai ir tolimesniam įsitvirtinimui gyvenime. Dėl to ypač svarbu tai, kad bendruomeniniuose vaikų globos namuose turi iš esmės keistis darbo su vaikais pobūdis bei turinys.
Bendruomeniniai vaikų globos namai – tai trumpalaikę ar ilgalaikę socialinę globą teikianti socialinės globos įstaiga, kurioje bendruomenėje, atskirose patalpose (name, bute, kotedže) pagal šeimai artimos aplinkos modelį namų aplinkoje gyvena ne daugiau kaip 8 vaikai (rekomenduotina, kad šis skaičius būtų mažesnis). Jiems sudaromos sąlygos gauti reikalingas paslaugas bei turiningai leisti laisvalaikį bendruomenėje.