BENDRUOMENINIUOSE NAMUOSE TĖVŲ GLOBOS NETEKĘ VAIKAI KURIASI KAIP SAVUOSE

baby-beautiful-child-1257105Gyvenvietės centre stovi dviaukštis mūrinukas, jo kieme gėlyną tvarko ir lapus grėbia berniukas ir mergaitė. Atokiau stovi automobilis, matyti erdvus sodas, batutas, obelys, šiltnamis su dar nokstančiais pomidorais ir lysvė braškių. Įžengus į namus kvepia švara ir pyragais…

Lyg ir nieko neįprasto – paprastas šeimos namas, – sakysite jūs. Taip ir yra, skiriasi tik viena detalė, čia gyvena aštuoni tėvų globos netekę vaikai. Vaikai iš Saugų vaikų globos namų į Pagrynius atsikraustė pernai prieš Kalėdas. Dar vieni tokie bendruomeniniai globos namai yra Švėkšnoje ir Naujakuriuose Šilutėje.

Paskutinioji reforma – pažangiausia

Bendruomeniniai vaikų globos namai Šilutėje – Naujakuriuose bei Pagryniuose – buvo atidaryti pernai spalį, įgyvendinant projektą Institucinės globos pertvarkos projektą. Dar vieni tokie namai prieš kelis metus duris atvėrė Švėkšnoje. Kiekviename name apsigyveno po 8 įvairaus amžiaus vaikus, kurie, auklėtojų padedami, pradėjo kurti savo namų jaukumą.

Tokių namų atidarymas – vienas pirmųjų žingsnių šalyje vykdant Institucinės globos pertvarką, kurios tikslas – iš šeimų paimtiems vaikams suteikti kuo labiau šeimai artimą aplinką. Pagal šią reformą, institucinių globos namų gyvavimo laikas eina į pabaigą.

Saugų vaikų globos namų direktorius Eugenijus Judeikis pasakoja, kad ir dabar šių namų sąraše yra 34 vaikai, tačiau Saugose gyventi jų jau liko tik 12. Tokie skaičiai nustebina tuos, kas prisimena, jog dar prieš dešimtmetį vaikų čia buvo ir 100, ir daugiau. Vienas šių namų pastatas jau rekonstruojamas, jame netrukus įsikurs Šilutės senelių globos namų filialas.

Daugybę metų globos namams vadovaujantis direktorius neabejoja: biologinės šeimos vaikui nepakeis niekas. „Mes esame tik krantas, prie kurio vaikas gali laikinai prisiglausti“, – vaizdingai sako jis. Ir priduria per savo darbo metus matęs jau ne vieną reformą, bet paskutinioji, anot jo, pati geriausia. „Tai pažanga. Vaikai čia gali pasijausti gyvenantys tikruose namuose“, – sako jis.

Lauke ir namie tvarkosi patys

Nuvykus į Pagrynius, E. Judeikis ir socialinė darbuotoja Rasutė Juškienė kviečia į namus. Vienas po kito jų duris veria ir iš mokyklų grįžtantys vaikai. Keli jų lanko Šilutės M. Jankaus pagrindinę mokyklą, du vaikinai jau mokosi profesijos Klaipėdoje ir Kaune. O mažiausioji, vos metukų Viltė, dar lanko vaikų darželį.

Pernai rudenį į čia įsikėlę mažieji naujakuriai energingai kibo į darbus. R. Juškienė pasakoja, jog čia vaikų niekada nereikia raginti tvarkytis. Jie patys tvarko namų aplinką, kompostuoja lapus, ravi ir laisto gėlynus, net pjauna veją, nes turi ir žoliapjovę. Lauke visada yra ką veikti, nes namą supa 19 arų sklypas. Patys vaikai sudarė budėjimo virtuvėje grafiką, patys tvarkosi ir savo kambariuose. Juose ant sienų – jų pačių kurti darbeliai.

R. Juškienė šypsodamasi pasakoja, kaip vieną dieną jos vaikai susitarę nuėjo ir susikasė sode lysvę braškėms. O kitą dieną atvažiavęs direktorius nustebo nematydamas vyresniųjų. Paaiškėjo, kad šie, gerą valandą derinę artimiausių dienų valgiaraštį, iškeliavo į parduotuvę pirkti reikalingų produktų.

Ši šeimyna turi ir savo banko kortelę, ir net automobilį, kurį įsigijo už paramos lėšas. Tie, kam tai atrodys prabanga, turėtų pagalvoti, kaip be automobilio šiandien gyventų bet kuri gausesnė šeima? O į pokalbį įsiterpęs Tomas pasakoja apie paskutinę kelionę į Klaipėdos „Sky“ parką ir šeimynos jau planuojamą kelionę į Ledo areną Klaipėdoje.

Kur geriau pačiam Tomui – čia ar buvo Sauguose? „Čia. Ten labai dideli namai buvo ir daug vaikų“, – sako berniukas. Jam pritaria ir viena vyriausiųjų – Gabrielė, kurios nuomone, čia, kur mažesnės patalpos, yra „jaukiau gyventi ir daugiau naminės veiklos“.

Visi kartu pasidžiaugia ir kaimynais, kurie ne tik (kaip jau buvo kitose Lietuvos vietose) nereiškė pretenzijų, kad kaimynystėje įsikurs grupelė vaikų, bet ir tuo atvirai pasidžiaugė. „Pagaliau ir mūsų gatvėje bus vaikų“, – sakė pagryniškiai.

Specialistai mato ryškius pokyčius

Institucinės globos pertvarkos procesų ekspertė Tauragės apskrityje Marijona Janavičienė sako, kad pagrindinis pertvarkos tikslas yra kad kiekvienas likęs be tėvų globos vaikas galėtų augti saugioje ir jo raidai palankioje aplinkoje. Geriausia – biologinėje šeimoje, bet jeigu jos nėra – įtėvių ar globėjų šeimoje.

Ryškius pokyčius į gera sako matanti Savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Vaiva Pranauskienė. Specialistė pasakoja, jog per kelis pastaruosius metus, kai Savivaldybėje buvo atidaryti bendruomeniniai vaikų globos namai, gaunama žymiai mažiau pranešimų apie šių vaikų daromus teisės pažeidimus ir pabėgimus iš namų. O tais atvejais, kai tokius pažeidimus padaro nepilnamečiai, policija informuoja ir Savivaldybę. Akivaizdu, kad vaikai šeimyniniuose namuose turi ir daugiau pareigų, kurios, matyt, jiems yra mielos.

„Ir patys vaikai, kiek aš juos matau, tapo atviresni, jie pasakoja apie savo gyvenimą, jų akys dabar linksmos. Geras projektas“, – reziumavo V. Pranauskienė.

Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus Socialinių paslaugų poskyrio vedėja Audronė Barauskienė irgi akcentuoja, kad visų socialinių darbuotojų siekis yra kuo ilgiau išsaugoti vaikui tikrąją šeimą, o jei nepavyksta – rasti globėjus. Savivaldybė, pasak jos, žingsnis po žingsnio tikslingai eina kartu su valstybės politika.

Pasak A. Barauskienės, nerimo tuomet būta. Svarstyta, kaip globos namų vaikai integruosis į bendruomenę, kaip juos priims švėkšniškiai. Šiandien jau džiaugiamasi, kad vaikų šeimyna tapo neatsiejama bendruomenės dalimi.

„Vienareikšmiškai vaikams geriau bendruomeniniuose namuose. Jie turi savo kiemą, daugiau pareigų, gyvena nedidelėmis grupelėmis. Yra net tokių jaunuolių, kurie mokosi profesijos kituose miestuose, bet negyvena bendrabučiuose: keliasi anksti ryte ir važiuoja į mokslus, nes nori vakare grįžti namo“, – sakė specialistė.

Tiesa, nuolat ieškoma ir globėjų. Šiuo metu, pasak A. Barauskienės, Šilutės rajone apie 100 vaikų auga globėjų šeimose, o išmokos 3 vaikus globojančioms šeimos siekia apie 2000 eurų. Ir tai ne pabaiga: jau svarstoma artimiausiu metu kiekvienam globojamam vaikui pridėti dar po 50 eurų. Tam iš Savivaldybės biudžeto kasmet reikėtų maždaug 200 tūkstančių eurų, tad šį klausimą teks spręsti rajono politikams.

 

„Šilutės naujienų“ inf.

Dalintis soc. tinkluose:
Share on Facebook
Facebook
Share on Google+
Google+
Tweet about this on Twitter
Twitter
Share on LinkedIn
Linkedin