BUDINTIS GLOBOTOJAS SUTEIKIA SAUGIUS IR MYLINČIUS NAMUS

33Ne visada yra galimybė vaikus iš nesaugios aplinkos apgyvendinti pas giminaičius ar kitus artimais emociniais ryšiais su vaiku susijusius asmenis. Tokiu atveju į pagalbą atskuba budintis globotojas – asmuo, kuris laikinai be tėvų globos likusį vaiką prižiūri savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje, užtikrindamas jam fizinį ir emocinį saugumą, ugdymusi, auklėjimą, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą. Ilgą laiką Utena buvo viena iš nedaugelio savivaldybių, neteikiančių šios paslaugos, bet pagaliau situacija keičiasi – mieste jau turime vieną budintį globotoją. Pasak Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro direktorės Dianos Deveikienės ir socialinės darbuotojos, atestuotos pagal Globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą (GIMK), Daivos Beikuvienės, budintis globotojas gali padėti vaikui tada, kai jam labiausiai reikia pagalbos, o tapti budinčiu globotoju yra gerumo ir pilietiškumo išraiška.

Vaikus priima bet kuriuo paros metu

Kiekvienas vaikas jaučia poreikį augti šeimos aplinkoje ir užmegzti saugius emocinius ryšius su suaugusiais žmonėmis, deja, šis poreikis ne visada patenkinamas. Jei nėra giminaičių ar kitų vaikui artimų asmenų, kurie galėtų priglausti į krizę patekusį vaiką, šeimos aplinką suteikia budintys globotojai.

„Apie budintį globotoją imta kalbėti jau senokai, tačiau esama daug žmonių, kurie apie šią veiklą nėra girdėję arba girdėję, bet nelabai įsivaizduoja, kas tai, – pastebi Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro direktorė D. Deveikienė. – Utenos šeimos ir vaiko gerovės centras su globėjais ir jų teikiamomis paslaugomis dirba labai glaudžiai ir labai seniai – nuo 1995 metų, kai buvo įsteigti laikinieji vaikų globos namai, kurių paskirtis ir buvo tokia, kokia šiuo metu yra budinčio globotojo.“

Budintis globotojas – asmuo, kuris savo šeimoje ne ilgiau nei 12 mėnesių laikinai prižiūri tėvų globos netekusį vaiką, kol baigsis vaiko laikinoji globa ir jis sugrįš pas savo tėvus arba jam bus surasti nuolatiniai globėjai ar įtėviai.

Taip pat budintis globotojas prižiūri vaikus, kai kriziniais atvejais juos reikia skubiai apgyvendinti saugioje aplinkoje. Šiuo atveju paslauga teikiama iki trijų mėnesių. Siekiant nuo institucinės globos pereiti prie gyvenimo šeimoje stengiamasi, kad kuo daugiau vaikų būtų apgyvendinti ne globos institucijose, o pas globotojus.

Budintis globotojas vienu metu gali prižiūrėti kelis, bet ne daugiau kaip 3 vaikus. Prižiūrimų vaikų skaičius gali būti didesnis išimtiniais atvejais, kai nenorima išskirti brolių ir seserų. Jei norinčiojo būti budinčiu globotoju šeimoje jau auga vaikų, tada bendras galimas maksimalus vaikų skaičius – penki.

Šia veikla užsiimti gali asmenys nuo 21 iki 65 metų, išskyrus artimą giminaitį, kuris gali globoti nuo 18 metų. Veikla vykdoma pagal globos centro ir budinčio globotojo tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį. Asmuo nebūtinai turi būti susituokęs ar turėti nuosavą būstą, svarbiausia – turėti tinkamas sąlygas vaikui augti ir ugdytis. Vaikas į budinčio globotojo namus gali būti atvežtas bet kuriuo paros metu.

Budinčiam globotojui suteikiama 30 dienų per metus atokvėpio paslauga, nuolatinė specialistų pagalba, konsultavimo, tarpininkavimo paslaugos, informavimas, supervizijos.

Tapti budinčiais globotojais nesiveržia

Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro specialistai vyksta į seniūnijas, susitinka su bendruomenės nariais, dalyvauja įvairiuose miesto renginiuose ir kviečia žmones tapti budinčiais globotojais, tačiau žmonės domisi ne itin aktyviai. Ilgą laiką Utena buvo galvos skausmas vaiko teisių apsaugos specialistams – buvome vienas iš nedaugelio rajonų, neteikiančių budinčio globotojo paslaugos.

Tik visai neseniai pavyko pralaužti ledus ir Utenoje jau yra vienas budintis globotojas, ruošiami dar keturi. Pasak Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro direktorės, žmonės bijo prarasti privatumą ir asmeninę erdvę, todėl ir nesiryžta imtis šios veiklos. Taip pat baimę kelti gali tai, jog budinčio globotojo veikla nesuderinama su kitu darbu: pagalbos gali prireikti ir mažamečiam vaikui ar kūdikiui, kurių negalima palikti be nuolatinės priežiūros.

„Dar viena priežastis, kodėl žmonės gali nesiryžti imtis šios veiklos, – baimė prarasti saugumą. Galbūt yra galvojama, kad vaiko tėvai ar globėjai neduos budinčiam globotojui ramybės, tačiau užtikrinu, jog laikomės konfidencialumo, budinčio globotojo namų adresas niekam nedalijamas, tad jokie incidentai neįmanomi ir šie asmenys gali ramiai gyventi“, – patikino D. Deveikienė.

Pašnekovė svarstė, kad kai kuriuos galbūt stabdo aplinkinių reakcija: viešose erdvėse nuskamba priekaištai, jog žmonės šios veiklos esą imasi tik dėl finansinio paskatinimo.

„Utenos rajone yra 5 šeimynos, kurios iki šiol atliko ir budinčio globotojo vaidmenį. Esant krizinei situacijai vaikui ir jo artimiesiems yra sudarytos galimybės jų neišskiriant juos apgyvendinti Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro Šeimų skyriuje ar Pačkėnų savarankiško gyvenimo namuose. Galime pasidžiaugti tuo, kad globos institucijoje nuo metų pradžios nebuvo apgyvendintas nė vienas vaikas“, – informavo Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro direktorė.

Įgūdžiai – mokymuose

Asmuo, pasiryžęs tapti budinčiu globotoju, turi išklausyti trijų mėnesių trukmės kursus, kurių metu ne tik įgyja reikalingų žinių, bet ir gali įvertinti savo motyvaciją, suprasti, ar ši veikiajam tikrai priimtina, ar susitvarkys su ja.

„Kai kalbame apie nesaugioje aplinkoje augančius vaikus, nėra taip, kad rūpinimasis jais bus lengvas ir smagus dalykas. Vaikas ateina pažeistas, nemylėtas, patyręs daug negandų ir netekčių, jautresnis, todėl reikia žinoti, kaip su juo bendrauti, kaip užmegzti ryšį, – sakė GIMK specialistė D. Beikuvienė. – Mokymų metu budintys globotojai mokomi psichologinių aspektų, pavyzdžiui, suvokti, kad vaikas apsigyveno laikinai, tad stiprus prisirišimas gali būti skausmingas. Mokymai padeda pasiruošti psichologiškai, sustiprinti motyvaciją. Aptariame sunkumus, su kuriais gali susidurti tiek globotojas, tiek globojamas vaikas. Gali nutikti ir taip, kad mokymų metu žmogus supranta, jog negali prisiimti tokios atsakomybės, ir tai nieko blogo. Pradėdamas lankyti mokymus jis neįsipareigoja tapti budinčiu globotoju.“

D. Beikuvienė pasakojo, kad mokymai vyksta ne tik formalioje aplinkoje: mokytojai lankosi budinčiais globotojais norinčių tapti žmonių namuose, užduoda namų darbų. Mokymų metu reikia išmokti ne tik psichologinių dalykų: mokomasi, kaip tvarkyti dokumentus, rengti individualios veiklos planus.

Specialistai budinčių globotojų nepalieka likimo valiai ir po mokymų: vaiką į namus priėmę globotojai gali bet kada kreiptis patarimo į psichologus, socialinius darbuotojus.

Budintys globotojai padeda įveikti traumas

Kaip jau minėta, gyvendami nesaugioje aplinkoje vaikai patiria daug negatyvių išgyvenimų. Jie gali nusivilti suaugusiaisiais, nustoti pasitikėti žmonėmis. Nepatiriant meilės ir rūpesčio, krenta vaiko savivertė, įskaudinti vaikai tampa pikti ir skaudina kitus.

Pasak D. Beikuvienės, budintis globotojas yra asmuo, suteikiantis saugią aplinką, kurioje vaikai gali jaustis mylimi ir gerbiami.

„Vaikai, kurie apgyvendinami globotojo šeimoje, yra sutrikę, galbūt patyrę prievartą, apleisti. Tokiems vaikams reikia daug atidos ir didžiulio rūpesčio. Todėl būti budinčiu globotoju – labai atsakingas darbas, kuriam reikia ir pasišventimo, pašaukimo. Neretai budintis globotojas yra vienintelis žmogus, kuriuo tuo metu vaikas gali pasitikėti, atsiverti, išsikalbėti jam. Labai džiugu, kai žmonės pasiryžta tapti budinčiais globotojais, nes jie suteikia galimybę vaikui augti mylinčioje aplinkoje“, – kalbėjo D. Beikuvienė.

Kaip teigia D. Beikuvienė, laikinoji globa globotojo šeimoje organizuojama siekiant užtikrinti be tėvų globos likusio vaiko interesų įgyvendinimą ir apsaugą, suteikiant vaikui tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fizinei, dvasinei, protinei, dorovinei ir socialinei raidai, ir tokią šeimos aplinką, kokios reikia jo gerovei.

„Utenio“ inf.

Dalintis soc. tinkluose:
Share on Facebook
Facebook
Share on Google+
Google+
Tweet about this on Twitter
Twitter
Share on LinkedIn
Linkedin