BUDINTYS GLOBOTOJAI: JIE TURI GALIMYBĘ PADĖTI VAIKAMS

shitota-yuri-p0hDztR46cw-unsplash„…pasaulis gali būti kitoks todėl, kad jūs buvote svarbūs tam tikro vaiko gyvenime. Tai yra pati didžiausia dovana ir atpildas už jūsų didžiules pastangas ir begalinę meilę auginant vaiką, gimusį jūsų širdyse“ (Kathy Davis). Šiuos žodžius galima skirti žmonėms, kurie imasi globoti vaikus, likusius be tėvų globos ir priežiūros.

Kviečia tapti budinčiais globotojais

Prienų rajono Jiezno paramos šeimai centras (JPŠC) direktorė Jūratė Žukauskienė ir globos koordinatorė Jūratė Čepulienė pasakoja, kad 2019 metais Prienų rajono savivaldybėje laikinosios globos prireikė dešimčiai iš biologinių šeimų paimtų vaikų: du iš jų prižiūri giminaičiai, penki gyvena laikino apgyvendinimo centre – iki tol, kol socialinių darbuotojų, atvejo vadybininkų prižiūrimi tėvai atsities, pakeis savo požiūrį ir gyvenimo būdą. Tėvams įdėjus akivaizdžias pastangas, trys vaikai jau sugrįžo į savo šeimas.

Dar 33 įvairaus amžiaus vaikai (20 iš jų – Prienų rajono savivaldybės gyventojai) šeimose globojami nuolat. Tėvų meilę ir rūpestį praradusių vaikų globėjais pasiryžo tapti 27 šeimos ar asmenys. Visgi centro direktorė apgailestauja, kad kol kas nepavyksta pritraukti budinčių globotojų, kurie, ištikus krizinei situacijai šeimoje, bet kuriuo paros metu savo namuose priimtų vaikus, kuriems likti biologinėje šeimoje tapo nesaugu.

– Budinčių globotojų ieškome aktyviai. Šią veiklą pristatėme seniūnijų susirinkimuose, kituose viešuose renginiuose, informacija apie globotojų paiešką viešinama įstaigos tinklapyje www.jieznovgn.lt bei socialinio tinklo paskyroje GIMK JIEZNAS, platinama rajono švietimo, kultūros, socialinių paslaugų įstaigose, spaudoje. Su potencialiais globotojais bendraujame individualiai, – J.Žukauskienė sako, kad dedamos didelės pastangos. – Visgi matome, kad žmonėms vis dar sunku pasiryžti priimti į savo šeimą globojamą vaiką – ir dėl teksiančios atsakomybės, ir dėl to, kad vaikas jų namuose bus tik svečias, nes, pagerėjus situacijai biologinių tėvų šeimoje, su juo teks išsiskirti. Be abejo, visuomenėje dar gajūs ir stereotipai: baiminamasi ir dėl kaimynų, giminaičių reakcijos, ir dėl to, kad, neva, globotojai bus nuolat tikrinami ir kontroliuojami globos specialistų.

Pasak JPŠC direktorės, žmonėms, svarstantiems imtis budinčio globotojo darbo, reikėtų mesti visas abejones šalin, ir priimti tai kaip dovaną sau ir kitiems, galimybę pasidalinti su vaiku savo namų šiluma, prisidėti prie jo vertybių ugdymo.

-Priglausti svetimą vaiką savo šeimoje, parodyti jam kitokį gyvenimo pavyzdį, yra labai gerbtinas darbas. Tikiu, kad visuomenės požiūris į jį pasikeis, – akcentavo J.Žukauskienė.

Apsisprendusiems – mokymai

Globos koordinatorė J. Čepulienė ir socialinė darbuotoja, GIMK specialistė Jūratė Pagirskaitė teigia, kad tapti budinčiu globotoju gali asmuo, sulaukęs 21 metų, ir iki 65 metų, būti geros sveikatos, neteistas, turintis tinkamas gyvenimo sąlygas, galintis suderinti tiesioginį darbą su individualia veikla. Už savo namuose teikiamas paslaugas pagal pasirašytą sutartį globotojui mokamas atlyginimas, taip pat ir tuo laikotarpiu, kai vaiko laukiama. Priimtam globoti vaikui skiriama vienkartinė įsikūrimo ir kasmėnesinė išmoka. Dalį globos išmokos – tikslinį priedą už vaikui teikiamas psichologo, pavėžėjimo ir kitas paslaugas, šeimai gali pervesti ir Globos centras.

Apsisprendusieji tapti budinčiais globotojais, asmenys turi išklausyti Globėjų ir įtėvių (GIMK) mokymus.

– GIMK programos tikslas – suteikti kandidatams naujos emocinės patirties, kuri padėtų geriau suprasti tėvų netekusio vaiko poreikius, gebėti atviriau priimti vaiko istoriją, jo jausmus. Mokymų metu be teorinių žinių vaiko raidos, auklėjimo, elgesio sutrikimų, konfliktų sprendimo ir kt. klausimais, dalyviai gauna ir praktinių patarimų, sprendžia įvairias gyvenimiškas užduotis, dalyvauja vaidybiniuose žaidimuose, prisimena savo vaikystės patirtis, atlieka namų darbų užduotis, diskutuoja tarpusavyje. Po šių mokymų GIMK mokytojai parengia rekomendacines išvadas dėl dalyvių galimybės tapti globotojais, – mokymų specifiką atskleidė GIMK specialistė J.Pagirskaitė.

– Įvadinius GIMK programos mokymus jau baigė dvylika mūsų rajono gyventojų, apsisprendusių dėl nuolatinės vaikų globos. Globėjų ir įtėvių šeimoms ir toliau teikiame visokeriopą pagalbą: psichologo, socialinio darbuotojo, vyksta savitarpio pagalbos grupės susitikimai, konsultuojame rūpimais klausimais, pagiliname jų žinias apie vaikų poreikių atpažinimą ir jų tenkinimą, vaiko savijautos ir išgyvenimų ypatumus, – sako globos koordinatorė J.Čepulienė.

Patirtimi dalinasi kaimynai kėdainiečiai

Sakoma, kad geras pavyzdys įkvepia, todėl ir prieniškiams, ir kitų savivaldybių, kuriose nėra budinčių globotojų, verta pasinaudoti kaimyninės Kėdainių rajono savivaldybės gerąja patirtimi.  Ši savivaldybė – viena pirmųjų Lietuvoje, parengusių šešis budinčius globotojus. Kėdainių pagalbos šeimai centro direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Jurgita Svetikienė pasakojo, kad Kėdainių pagalbos šeimai centro Globos centras veiklą pradėjo vykdyti 2018 m. sausį. Jos nuomone, budinčių globotojų veikla yra labai prasminga.

„Dar prieš pusantrų metų, net ir pradėjusi lankyti Globėjų, įtėvių mokymus ir konsultacijas (GIMK) sakiau: niekuomet nebūsiu budinčiąja globotoja, juk vaikas – ne daiktas, kurį priglaudęs prie širdies, vėl turi atiduoti“, – apie savo dvejones, ar sugebės teikti budinčiojo globotojo paslaugas, atvirai pasakojo Ingrida Ridikienė, viena iš šešių Kėdainių rajono budinčių globotojų.

Tačiau atsitiko taip, kad pašnekovė pakeitė darbą, pradėjo dirbti socialine darbuotoja Pagalbos šeimai centro vaikų šeimynoje, ir ši patirtis pakeitė jos požiūrį.

„Supratau, kad vaikui, likusiam be tėvų globos, geriau yra su budinčiu globotoju, nes jis mato bendravimo šeimoje modelį, tėčio ir mamos pavyzdį, nei gyventi globos institucijoje, kur stabilumas labai sąlyginis, – pastebėjo I. Ridikienė.

Ji su vyru neturi biologinių vaikų, tačiau šeimoje – nuolatinis klegesys, mat priglaudė ir nuo ketverių metukų iki pilnametystės užaugino svetimą mergaitę, kuri jiems tapo dukra. Kai ji pradėjo gyventi savarankiškai, ir namai ištuštėjo, abu pasitarė ir prieš trejus metus į savo šeimą nuolatinei globai priėmė du berniukus. Kartu su sūnumis į gyvenimą sugrįžo pilnatvė ir antroji jaunystė. „Mes ne tik mokome vaikus, bet ir mokomės iš jų“, – neslepia pašnekovė.

Nuo šių metų balandžio Ridikų šeimoje apsigyveno dvi sesutės, rugsėjo pabaigoje ją papildė ir berniukas. „Šiuos vaikučius paglobosiu, kol jų tėveliai „pasveiks“, susitvarkys savo gyvenimą, – sako budinti globotoja. – Kiekvieną savaitę mergaites vežame į susitikimus su tėvais, jos žino, kad sugrįš į tikruosius namus, o gimdytojai ruošiasi jų sugrįžimui.“

Laikinoji globotoja įsitikinusi, kad labai svarbu gyvenime paslydusių suaugusiųjų atžvilgiu išlikti tolerantiškiems, nenuteikti vaikų prieš tėvus, jų nesisavinti.

„Žinoma, padėti kitai šeimai, kol ji įveiks sunkumus, yra didelė atsakomybė. Ir mes susiduriame su įvairiomis situacijomis, tačiau jos išsprendžiamos, tik nereikia nuleisti rankų. Bendraudami su globotiniais laikomės kelių taisyklių, iš kurių svarbiausios: neišduoti pasitikėjimo, nemeluoti ir laikytis susitarimų,“ – apie savo patirtį pasakoja I.Ridikienė.

I. Ridikienės pavyzdžiu ketina pasekti ir šeima iš jai artimos aplinkos. Ji buvo užsukusi į svečius pasidomėti, ko reikia norint tapti budinčiais globotojais. „Svarstantiems imtis šios veiklos galiu patarti, pristatyti jos specifiką. Viskas prasideda nuo teisingo požiūrio, todėl vertėtų klausytis savo širdies, o ne negatyvių aplinkinių šnekų – žmonės juk kalba iš nežinojimo…“, – ir kitus tapti budinčiais globotojais ragina kėdainiškė, atradusi savo gyvenimo prasmę padėti emociškai ir socialiai apleistiems vaikams.

Pasak jos, širdis džiaugiasi matant rezultatus: išlaisvėjusius vaikus, jų spindinčias akis, girdint nuoširdų juoką. Todėl I.Ridikienė drąsina ir prieniškius nebijoti iššūkių ir pasirinkti budinčiojo globotojo veiklą.

„Jūsų savivaldybėje turi atsirasti bent vienas geras pavyzdys, kuris uždegtų kitus, išsklaidytų visas baimes bei stereotipus, kuriuos pasėjo žiniasklaida ir visuomenė. O kaimynams patarčiau neskaičiuoti budinčiajam globotojui skiriamų pinigų – jis gauna atlygį už nelengvą ir atsakingą darbą. Pabandykit kiekvienas, pradėkit nuo savęs…“ –  sako I.Ridikienė.

Atraskite pašaukimą globoti vaikus

Šiuo metu Prienų rajono Jiezno paramos šeimai centro Globos centre renkama nauja globėjų ir įtėvių grupė, ir nuo kitų metų pradžios jiems prasidės mokymai pagal GIMK programą. Globos centro darbuotojai džiaugiasi, kad šios grupės užsiėmimus pasiryžusios lankyti ir trys moterys, susidomėjusios galimybe tapti budinčiomis globotojomis.

Viena iš jų – Roma (pavardė redakcijai žinoma, aut.past.) – neslėpė, jog apsispręsti nebuvo lengva, nes rūpintis svetimais vaikais visgi yra didelė atsakomybė. Bet, kaip sako, nuo likimo nepabėgsi, ir moteris, išleidusi savo atžalas, paauginusi vaikaitį, nusprendė pasidalinti savo namų šiluma su kitų tėvų apleistais vaikais.

–  Dėl to, ar pavyks sutarti su globotiniais, nesijaudinu, pastebiu, kad ir tiesioginiame darbe (moteris dirba su neįgaliais vaikais) jų apsuptyje gerai jaučiuosi, vaikai įkvepia pozityvių emocijų. Aplinkinių nuomonė man nesvarbi, žinau, kas man yra svarbu, ir to siekiu, – moteris teigia atradusi savo pašaukimą tapti budinčiąja globotoja.

 Jiezno paramos šeimai centro globos centras Prienų rajono gyventojus, susidomėjusius galimybe dirbti budinčiu globotoju, kviečia kreiptis į centro darbuotojus adresu: Sodo g. 13, Jieznas, tel. (8 – 640) 82665, (8 – 640) 66941, (8 – 319) 57497.

„Gyvenimas“ inf.

Dalintis soc. tinkluose:
Share on Facebook
Facebook
Share on Google+
Google+
Tweet about this on Twitter
Twitter
Share on LinkedIn
Linkedin