DISKUSIJA: BENDRUOMENINIŲ PASLAUGŲ PLĖTRA NEGALIĄ TURINTIEMS ŽMONĖMS

Be pavadinimoŠiuo metu vykstančioje nuotolinėje diskusijoje „Institucinės globos pertvarka ir bendruomeninių paslaugų plėtra neįgalią turintiems žmonėms“ dalyvauja kone 150 asmenų, dirbančių įvairiose neįgaliesiems padedančiose institucijose, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, Neįgaliųjų reikalų departamente prie SADM, Institucinės globos pertvarkos projekte, socialinės globos įstaigose, savivaldybėse ir kt.

„Institucinės globos pertvarkos projektas yra apie pokytį: pasaulėžiūros, bendruomenės sąmoningumo, vertybių. Manau, kad būtent vertybių pokytis šiame procese ir yra svarbiausias momentas. Pagrindinė vertybė visame šiame pokytyje – kiekvieno žmogaus vertingumo. Būtent – kiekvieno. Aš pati sau kas dieną primenu, kad kiekvienas žmogus yra vertybė. Taip, mums lengva priimti malonius, „patogius“, mus mylinčius. Tačiau nelengva priimti ir vertinti kitokius, tuos, kurių mes nesuprantame, tuos, su kurių nuomone nesutinkame. Tačiau ta vertybė mus daro žmonėmis, ta vertybė mus veda į priekį. Mano manymu, Institucinės globos pertvarka yra apie tai“, – pradėdama diskusiją sakė Vilma Augienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministrė.

Anot jos, šios dienos diskusija – daugialypė: bus kalbama apie paslaugas, infrastruktūrą, požiūrių, nuomonių skirtingumą ir jų priėmimą.

Žmogus su negalia turi ne tik fiziologinius, bet ir socialinius poreikius

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Violeta Toleikienė, kalbėdama apie Institucinės globos pertvarką bei bendruomeninių paslaugų plėtrą negalią turintiems žmonėms pažymėjo, kad prieš teikiant paslaugas negalią turintiems asmenims, labai svarbu paslaugas išbandyti. „Įvairiuose šalies regionuose išbandėme penkias paslaugas: apsaugoto būsto, laikinojo atokvėpio, įdarbinimo su pagalba, socialines dirbtuves ir pagalbą priimant sprendimus. Pastarosios dvi paslaugos pradėtos teikti pastaraisiais mėnesiais“, – sakė V. Toleikienė.

Pasak specialistės, žmogus su negalia turi ne tik fiziologinius ir saugumo poreikius, bet ir socialinius. „Jam svarbu dalyvauti bendruomenės gyvenime. Dažnai norisi gyventi patogiai ir, susikūrus patogią buitį, sustoti. Ne, reikia išeiti į bendruomenę, išeiti iš savo kiemo ir pasinaudoti bendruomenėje esančiais ištekliais. Neįgalieji, kaip ir mes visi, nori eiti į kavinę, į baseiną, į biblioteką, nori eiti į koncertus, krepšinio varžybas. Ir nebūtinai dideliu būriu, o po vieną ar dviese su draugu. Gyvendami institucijoje neįgalieji praranda galimybę būti kaip visi, pranykti minioje“, – teigė V. Toleikienė.

Vis dar per daug neįgaliųjų gyvena institucijose

Diskusijos metu Darius Pauliukonis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės globos įstaigų skyriaus vedėjas, informavo, kad šiuo metu apie 6000 negalią turinčių asmenų gyvena institucinėje globoje. Net 4000 iš jų yra darbingo amžiaus asmenys. „Norėtųsi, kad jie apsigyventų savarankiškiau, pavyzdžiui, gautų apsaugoto būsto paslaugą“, – sakė specialistas.

D. Pauliukonis teigė, kad šiuo metu Institucinės globos pertvarkos projekto paslaugos teikiamos 6 regionuose: Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Telšių, Marijampolės ir Tauragės. „Norisi pasidžiaugti, kad jaučiama pagalba iš nevyriausybinių organizacijų, ypač esančių Vilniaus ir Kauno regionuose, bei iš savivaldybių atstovų“, – teigė D. Pauliukonis.

Pasak specialisto, vis dar vyksta diskusija, ar paslaugas teikti negalią turintiems asmenims, gyvenantiems bendruomenėje, ar institucijoje. „Pasiskirstymas regionuose šiuo metu yra skirtingas, tačiau dar 2-3 metus vyks infrastruktūros kūrimas, tad bus diskutuojama ir su vietos gyventojais bei ieškoma visiems patrauklaus sprendimo“, – sakė specialistas.

Iššūkių vis dar yra

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų skyriaus patarėja Rasa Genienė diskusijos dalyviams pristatė teigiamus Institucinės globos pertvarkos projekto rezultatus. Pasak specialistės, labai svarbu, kad kinta visuomenės nuomonė; išbandytos reikalingos paslaugos, būtinos pertvarkos įgyvendinimui; atsirado regioniniai ekspertai; įvertinti individualūs socialinės globos įstaigų gyventojai ir sudaryti individualūs planai bei kt.

Pasak R. Genienės, bene svarbiausias proceso trikdis – visuomenė vis dar baiminamasi, kad asmuo su proto ar psichikos negalia yra pavojingas sau ir aplinkiniams.

 

Diskusijos metu pristatyta Institucinės globos Pertvarkos I-ojo etapo vertinimo ataskaita, kuriai duomenys rinkti nuo 2019 rudens iki 2020 m. pavasario.

2 3 4 6o 7 8 9 10 10o

Dalintis soc. tinkluose:
Share on Facebook
Facebook
Share on Google+
Google+
Tweet about this on Twitter
Twitter
Share on LinkedIn
Linkedin