Globos namų pertvarka: žmonės nebus išleisti į niekur

Pertvarkos logotipas - laumžirgisDaug aistrų tiek visuomenėje, tiek tarp globos namų gyventojų bei dirbančiųjų sukėlęs projektas dėl perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų jau prasidėjo. Šiuo metu įgyvendinamas pirmasis jo etapas, kurio tikslai – sukurti pertvarkai būtinas sąlygas bei paslaugų tinklą žmonėms, paliksiantiems globos namus.

Apie tai, kas jau nuveikta šioje srityje, taip pat apie ateities planus bei lūkesčius kalbamės su projekto „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ neįgaliųjų, turinčių proto ir (arba) psichikos negalią, ir jų šeimų srities eksperte Lina Gulbine.

Bene svarbiausias uždavinys grąžinant turinčius proto ar psichikos negalią žmones į bendruomenę – keisti visuomenės nuostatas. Ar žmonėms pakanka informacijos apie globos namų pertvarką? Ar galima teigti, kad visuomenė jau pasirengusi priimti grįžtančiuosius iš globos įstaigų?

– Informacijos nebūna per daug, tačiau didesnė problema – visuomenės požiūris. Tik kas trečias Lietuvos gyventojas sutiktų, jog šalia jo namų įsikurtų nedideli vaikų globos namai ar vaikų iki trejų metų globos namai. Mažiau nei dešimtadalis gyventojų pritartų, kad kaimynystėje įsikurtų proto ar psichikos negalią turinčių asmenų globos namai. Tai atskleidė sociologinis tyrimas „Lietuvos gyventojų požiūris į institucinės globos pertvarką“.

Šiuo metu baigiama rengti ir nuo rudens bus pradėta įgyvendinti projekto viešinimo ir komunikacijos strategija, kuri padės supažindinti visuomenę su projektu, kurs pozityvesnį neįgaliųjų įvaizdį visuomenėje, griaus nusistovėjusius stereotipus apie žmones, turinčius psichikos ar proto negalią.

Bendromis pastangomis privalome keisti įsigalėjusias nuostatas, pateikti gerų pavyzdžių, kaip sėkmingai visuomenėje įsitvirtina globos įstaigas palikę žmonės. Svarbų vaidmenį šiame procese atlieka žiniasklaida. Jei žiniasklaidoje ir toliau žmonės su proto bei psichikos negalia bus vaizduojami kaip pavojingi nusikaltėliai vien dėl savo negalios, visuomenės nuostatos keisis vangiai.

Atlikta apklausa parodė ir tai, kaip įvairių visuomenės sluoksnių atstovai vertina globos namų pertvarką. Ar galima teigti, kad labiausiai jai priešinasi dirbantys šiose įstaigose ir gyvenantys jose?

– Mūsų užsakymu atliktose apklausose dalyvavo per tūkstantį Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 65-erių metų ir per penkis šimtus institucinės globos pertvarkos dalyvių.

Didžioji dalis apklaustų Lietuvos gyventojų mano, jog globos namų pertvarka būtina. Jai labiausiai pritaria miestiečiai, gaunantys vidutinį darbo užmokestį, turintys aukštąjį išsilavinimą.

Pertvarkai labiausiai priešinasi globos įstaigų darbuotojai, tačiau tikrai ne visi. Kai kurie jų bijo nežinomybės, netekti darbo vietų. Tokios nuostatos paveikia ir globos namų gyventojus. Dalis jų į pertvarką taip pat žvelgia su nepasitikėjimu.

Tačiau bijoti darbuotojams nėra ko – jų paslaugų reikės ir toliau. Galbūt šiek tiek keisis darbo pobūdis, paslaugos bus labiau specializuotos ir geriau pritaikytos individualiems neįgaliųjų poreikiams.

Paradoksalu, tačiau didžioji dalis apklaustųjų, iš esmės pritariančių pertvarkai ir manančių, jog žmonės su proto bei psichikos negalia globos įstaigose yra diskriminuojami, nesutiktų, kad palikusieji globos įstaigas apsigyventų šalia jų. Tai rodo, jog per ilgą laiką visuomenės sąmonėje susiformavę neigiami stereotipai tebėra gajūs.

Visą pokalbį skaityti:

http://asgaliu.lrytas.lt/lygios-galimybes/globos-namu-pertvarka-zmones-nebus-isleisti-i-niekur.htm

2016 08 11 „
dienraštyje  „Lietuvos rytas“, žurnalistė Lina Jakubauskienė

Dalintis soc. tinkluose:
Share on Facebook
Facebook
Share on Google+
Google+
Tweet about this on Twitter
Twitter
Share on LinkedIn
Linkedin