JOTAINIŲ SOCIALINĖS GLOBOS NAMAI RYŽOSI DEŠIMTMEČIO POKYČIAMS

Panevėžio rajone esantys Jotainių socialinės globos namai ryžosi dešimtmečio pokyčiams. Dešimčiai neįgaliųjų socialinės globos namų gyventojų nupirko namą mieste. Į Panevėžio senamiestį persikraustę proto negalią turintys naujakuriai taip pratinami gyventi savarankiškai.

Pravėrus vienų namų Venslaviškio gatvėje duris Panevėžio senamiestyje pasitinka garuojančio maisto kvapas, sklindantis tiesiai iš virtuvės. O svetainėje prie bendro stalo susėdę pietauti ruošiasi įvairią protinę negalią turintys gyventojai. Net dešimčiai naujakurių Jotainių socialinės globos namai sukūrė ypatingą būstą – jame šiek tiek padedami čia kartu atsikrausčiusio personalo psichinę negalią turintys žmonės nuo šiol savo buitimi rūpinsis patys.

Erdviame ir gražiame name įrengti jaukūs dviviečiai ir keli vienviečiai kambariai. Yra erdvi svetainė, virtuvė, vonia, dušas ir net pirtelė. Ir tai, pasak socialinės darbuotojos, dar ne viskas.

Už šį dviaukštį namą su kiemu ir garažu Socialinės apsaugos ministerija paklojo daugiau kaip 150 tūkst. eurų.

Socialinės globos namai, arba buvęs Jotainių neįgaliųjų pensionas, pirkti namą ryžosi nusprendęs jungtis prie didžiųjų socialinių įstaigų skaidymo pokyčių. Tokie grupinio gyvenimo namai visoje šalyje kuriami jau treti metai. Jie skirti gyventi tiems pensiono gyventojams, kurie yra su lengva protine negalia. Tokių šioje įstaigoje gydosi apie pusšimtį.

„Nuo šių metų sausio į mūsų soc. globos namus gali patekti asmenys, turintys tik 0-40 proc. darbingumo ir būtinai turi būti nustatytas jiems spec. slaugos arba nuolatinės priežiūros poreikis. Taigi patenka tikrai sunkios būklės žmonės. Todėl paslaugos labiau orientuotos į slaugos darbuotojo teikiamą pagalbą, o čia darbuotojo pagalba yra minimali“, – sako socialinė darbuotoja Inga Banaitė.

„Mes tikimės, kad jiems šitie namai padės suvokti visiškai kitą situaciją. Čia gyvena tik 10 žmonių, ir jie gyvena arti bendruomenės, gal pradės dalyvauti jos renginiuose. Galų gale gal pavyks susirasti darbo. Visgi netoli yra medelynas, gal ten jie bus naudingi renkant obuolius ar nuimant kitą derlių“, – pasakoja Jotainių pensiono direktorius Kęstutis Mikalauskas.

Tikimasi, kad tokie nedideli namai protinę negalią turintiems asmenims padės labiau įsitraukti į visą bendruomenę, nelaikant jų pavojingais ligoniais. Be to, kai kurių sergančių žmonių nebūtina uždaryti ir izoliuoti.

„Kad galėtume atliepti jų poreikius, kad jie galėtų visavertiškai gyventi visuomenėje, integruotis į bendruomenę, didelės globos įstaigos patenkinti to poreikio negali. Todėl ir reikia bendruomeninių namų, kad būtų galima integruoti“, – teigia I. Banaitė.

Visos šalies institucinės globos pertvarka šalyje pradėta prieš kelerius metus. Tam numatyta kurti nedidelius bendruomeninius namus ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Iki šiol valdiškuose namuose gyvena per 6000 neįgaliųjų bei per 2000 vaikų.

Laikrščio „Tėvynė” inf.