KIEKVIENAS KŪDIKIS TURI TEISĘ Į MEILĘ, SKIRTĄ TIK JAM VIENAM

adorable-baby-child-789786Nuostata, kad nė vienas biologinės šeimos atstumtas ar joje negalintis augti naujagimis nepatektų į institucinę globą, Šiaulių apskrityje sėkmingai įgyvendinama. Visiems kūdikiams, kurie negali augti biologinėje šeimoje, ieškoma globėjų ar įtėvių, aplenkiant institucinę globą.

,,Priežastys, kodėl biologiniai tėvai atsisako ar netenka teisės auginti savo mažylių, įvairios. Vieni jų naujagimių atsisako savo sprendimu, kitiems taikomas atskyrimas dėl sunkios tėvų ar vienintelio iš jų ligos, kuri biologiniams tėvams riboja galimybę pasirūpinti naujagimiu, treti kūdikių negali auginti dėl priklausomybių“, –  sako Virginija Petrylienė, Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė.

Kūdikiui individualus dėmesys labai svarbus, toks pat svarbus, kaip maistas ir oras

,,Kiekvienas gimęs vaikas nori būti su savo tėvais, nori būti mylimas, priglaudžiamas, nešiojamas. Žvilgsnis, garsas ir prisilietimas kuria mamos ir kūdikio ryšį. Motinos ir vaiko ryšys – labai stiprus, užsimezga itin anksti, anksčiau negu vaikutis gimsta. Ryšys tarp vaiko ir motinos – vienas stipriausių gamtoje egzistuojančių ryšių. Įrodymais paremta, kad kūdikiai pažįsta savo mamą iš balso, širdies plakimo, jos kvapo. Ryšys abipusis  – kūdikiui pradėjus verkti, nerimauti, mama dažniausiai nujaučia, kas galėjo nutiko jos mažyliui, paėmus jį ant rankų geba nuraminti, paguosti. Mamos jautrumas     priklauso nuo to, ar greitai ji pastebi kūdikio siunčiamus signalus, ar teisingai juos supranta, kaip tinkamai ir greitai į juos atliepia. Tokiu būdu vyksta neverbalinis bendravimas – ugdomas  prieraišumas, kuris lemia tolimesnę kūdikio psichologinę, intelektualinę raidą“, – sako mobiliosios komandos (MK) psichologė Aura Svetikienė.

Pasak pašnekovės, šeimose, kur stokojama socialinių įgūdžių, meilės, pagaliau psichofizinių gebėjimų pasirūpinti naujagimiu, mažyliai labai kenčia. ,,Dirbant vaiko apsaugos sistemoje matyti, kad nutinka, jog dėl tėvų neatsakingo ir netinkamo gyvenimo būdo, vaikų poreikiai yra sutrikdomi. Tokiose šeimose kūdikiai dažniausiai guli, jų niekas nenešioja, nekalbina, nemyluoja. Mažylis patiria ,,emocinį badą“, badas gali būti ir ne vien emocinis“, –  sako MK psichologė.

Kai kūdikis negali augti savo biologinėje šeimoje

Idealu, kai tėvų atstumtą naujagimį įsivaikina šeima, tačiau ne visada kūdikį galima iš karto perduoti įtėviams, tuomet ieškoma budinčių globotojų ar nuolatinių globėjų.

,,Kūdikių namai yra praeitis, nes pati geriausia aplinka, augti vaikui nuo pirmos gimimo dienos yra šeima, kur kūdikis gauna didžiausią meilės ir priežiūros galimybę, ko kūdikių namuose tikrai neįmanoma garantuoti – dvi, trys darbuotojos tikrai negali keliolikai kūdikių skirti tiek dėmesio, kiek jiems reikia individualiai, pagaliau kas kelias valandas besikeičiantys darbuotojai neugdo prieraišumo, šeimos, savų rato jausmo“, –  sako Virginija Petrylienė, Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė.

Mobiliosios komandos (MK) psichologė Aura Svetikienė akcentuoja, kaip svarbu kūdikiui, kad jis būtų nešiojamas, glostomas, myluojamas, girdėtų artimo žmogaus balsą, jaustųsi saugus. ,,Paėmus kūdikį iš šeimos ir patalpinus į jam saugią aplinką, atsitinka taip, kad jį pradeda globoti jam svetimas žmogus. Vėl iš naujo formuojasi naujas emocinis ryšys tarp mažylio ir ,,pakaitinės mamos“. Ji geba atliepti visapusiškus kūdikio poreikius ir mažylis greitai prisiriša. Atsiranda prieraišumo jausmas. Mažylis pradeda priprasti prie naujos aplinkos, pažįsta veidus, balsą. Dėl rūpesčio ir pažįstamo kvapo, globėja gali tapti kūdikiui tarsi jo dalimi. Patiriama meile, globa pagrįstas prieraišumas duoda teigiamų rezultatų, mažylis pradeda jaustis saugiai toje aplinkoje“, –  sako MK psichologė Aura Svetikienė.

Šiemet Šiaulių apskrityje vienai šeimai jau taikytas atskyrimas, kai dėl susidariusių aplinkybių mama iš gimdymo namų negalėjo vežtis naujagimio namo – konstatuota, kad tai būtų per daug pavojinga aplinka vaikeliui. Trūkstant globėjų ar budinčių globotojų Šiaulių apskrityje, kūdikiui surasta globėja kitoje apskrityje. Čia vaikelis bus saugus ir mylimas.

Sėkmingai rastos šeimos kūdikiams, kurie  palikti gyvybės langelyje. Šiaulių Moters ir vaiko klinikoje įrengtame gyvybės langelyje per dešimtmetį rasti 9 kūdikiai. Tik vieną jų biologinė mama panoro susigrąžinti. Kiti įvaikinti Lietuvoje ir auga mylinčiose šeimose – aplinkoje, kuri pati geriausia augti vaikui.

Palankiausia erdvė kūdikiui vystytis – šeimos aplinka

Po 2018 metų liepos pirmos galioja nuostata, kad nė vienas naujagimis nepatektų į institucinę globą –  savivaldybės privalo užtikrinti kūdikiams geriausią aplinką – šeimą, šeimyną, kur kūdikis gauna visą reikiamą priežiūrą, svarbiausia – individualų dėmesį visą parą, kuris trapiam mažyliui yra viena svarbiausių vystymosi sąlygų.

,,Tik per gerus santykius su tėvais, globėjais vaikas mokosi pažinti pasaulį, aktyvinamas vaiko kūrybingumas, pasitikėjimas savimi, intelektinis aktyvumas bei saugus prieraišumas“, –  sako  mobiliosios komandos (MK) psichologė Aura Svetikienė.

Dalintis soc. tinkluose:
Share on Facebook
Facebook
Share on Google+
Google+
Tweet about this on Twitter
Twitter
Share on LinkedIn
Linkedin