KODĖL VERTA TAPTI BUDINČIU GLOBOTOJU: NORINTIEMS, BET NEDRĮSTANTIEMS

alexander-dummer-150646-unsplashBudinčio globotojo statusas apipintas įvairiausiais mitais. Neva iš probleminės šeimos laikinai paimtiems vaikams reikės kitokio dėmesio, dažnai lankysis vaiko teisių apsaugos atstovai, o globos koordinatoriai kasdien varstys namų duris.

Kupiškio rajone nuo šių metų rugsėjo nebėra budinčių globotojų. Žmonės domisi, kaip jais tapti, bet kartu ir būgštauja. Rajonui akivaizdžiai trūksta teigiamų pavyzdžių. Visai ką kita liudija straipsnio pašnekovių – budinčių globotojų iš Ukmergės – patirtys. Moterys mano, kad globa suteikia neįkainojamą emocinę grąžą, kurios jokiais pinigais neišmatuosi.

Troško prasmingos veiklos

Vlada Juzėnienė iš Ukmergės metus buvo budinti globotoja, vėliau tapo globėja. Pašnekovė pašaukimą globoti vaikus pajuto tada, kai padėjo norėjusiai po skyrybų atsitiesti seseriai prižiūrėti jos atžalas.

„Sesuo pabėgo nuo smurtaujančio vyro, pasiėmė ir vaikus. Padėjau jai atsistoti ant kojų. Kai sesuo gavo būstą ir gerą darbo pasiūlymą, išsikraustė, o aš be vaikų pasijutau labai vieniša, atrodė, kad nebeturiu prasmingos veiklos“, – pasakojo V. Juzėnienė.

Tada moteris baigė globėjų ir įtėvių mokymus. Po šių mokymų tvirtai apsisprendė ir pradėjo nuolatinai globoti mažą berniuką. Kiek vėliau iš pažįstamos išgirdo, kad iš vienos mamos laikinai paimti du maži kūdikiai ir šiuo metu Ukmergėje trūksta budinčių globotojų. Išgirdusi šią naujieną, moteris sakosi negalėjusi ir bluosto sudėti, – nerimavo dėl mažų vaikų. Tąsyk pažadėjo sau, kad jei per savaitę neatsiras budintis globotojas, kuris laikinai priglaus kūdikius, tai padarys ji!

V. Juzėnienė pažadą ištesėjo – tapo budinčia globotoja ir ėmėsi laikinai prižiūrėti du mažylius. Moteris džiaugėsi, kad šiuo metu jie grįžę į savo biologinę šeimą.

Deja, ne visi tėvai deda pastangas, kad susigrąžintų savo atžalas. Antai sykį pašnekovė laikinai priglaudė du vaikus iš tokios šeimos. Praėjus dvylikai mėnesių tėvai nepasitaisė ir V. Juzėnienė pasiryžo tapti mažamečių socialine globėja, kad tik jie nepatektų į vaikų globos namus

„Neturiu teisės smerkti tėvų. Reikia tikėti, kad jie pasikeis. Taip pat negaliu vaikams drausti matytis su jų biologiniais tėvais. Vaikai laukia pasimatymų su mama ir tėčiu, apsikabina, bendrauja“, – teigė socialinė globėja.

Taip pat V. Juzėnienė paneigė mitą, kad vaiko teisių apsaugos atstovai yra nuolatiniai budinčių globotojų stebėtojai ar gąsdintojai. Anaiptol, būdama budinčia globotoja jautė stiprų komandos palaikymą ir pagalbą, kai reikėjo emocinio palaikymo ar net transporto.

Pašnekovė mano, kad budinčia globotoja būti labiausiai verta dėl emocinės grąžos, kuri neprilygsta finansinei.

Namai, pilni džiaugsmo

Globotoja Jūratė iš Ukmergės vaikais rūpinasi jau penkiolika metų. Tą daryti apsisprendė kartu su vyru, nes ilgą laiką negalėjo susilaukti savo atžalų. Po daugiau nei dešimties santuokos metų moteris pagaliau pastojo. Nusprendusi padėkoti už šią dovaną Dievui moteris nutarė įvaikinti dar vieną vaiką ir staiga pasijuto besilaukianti antro vaiko.

„Vaikai – gyvenimo džiaugsmas“, – įsitikinusi pašnekovė.

Jūratė mano, kad budintys globotojai atlieka kilnią misiją likimo nuskriaustų vaikų gyvenimuose. Pasak jos, vaikams nereikia pasakų rūmų, didelių išlaidų ar naujo žaislo kasdien. Vaikai tenori augti šeimoje, o budintys globotojai suteikia šią galimybę. Kartu vaikai turi žinoti, kad galės bendrauti su savo tėvais ir kad jų niekas neatims. Tėvai, kaip ir visi žmonės, klysta, tačiau pabendravus su jais ir sužinojus, kokiomis sąlygomis jie patys augo, nė nebekyla minčių jų smerkti. Jūratės teigimu, jei žmogus neturi išankstinių nuostatų ir tolerantiškai žvelgia į pasaulį, vertėtų pagalvoti: gal pabandyti tapti budinčiu globotoju?

„Laikinai globoti galėtų ir vyresni žmonės, kurie užaugino ir išleido į gyvenimą savo vaikus, o energijos dar liko. Į namus vėl sugrįš pilnatvė, šventės, pramogos“, – rekomendavo Jūratė.

Lyg skėtis nuo lietaus

Kupiškio socialinių paslaugų centro globos koordinatorė (socialinė darbuotoja) Aušra Mykolaitienė sakė, kad nuo rugsėjo Kupiškio rajone budinčių globotojų nėra, tačiau džiugu, kad net dešimt asmenų šiuo metu lanko globėjų ir įtėvių mokymus, o po jų išklausę papildomą informaciją galės tapti budinčiais globotojais.

„Globotojas – lyg skėtis nuo lietaus. Tai žmogus, kuris padeda vaikams užgydyti sielos randus, laikinai suteikdamas saugią, ramią aplinką. Tokie žmonės dirba turėdami kilnų tikslą. Manome, kad tikrai yra žmonių, kurie norėtų tapti budinčiais globotojais, bet būgštauja, kad iš šeimų laikinai paimtiems vaikams reikės kitokio dėmesio, ar nežino, nuo ko pradėti. Todėl pasakojame žmonėms apie, galima sakyti, naują profesiją ir sulaukiame vis didesnio susidomėjimo“, – kalbėjo A. Mylokaitienė.

Jos teigimu, globotojais gali tapti gyventojai nuo 21 iki 65 metų. Pagrindinė rekomendacija, kad tapęs budinčiu globotoju asmuo nedirbtų, būtų bet kada pasiruošęs priimti vaikus. Už laukimą jis gaus piniginį atlygį, nustatytą savivaldybės. Taip pat budintis globotojas gali pasirinkti, kiek ir kokio amžiaus vaikų vienu metu galėtų priimti. Pasak Kupiškio socialinių paslaugų centro atstovės, išklausius visus reikalingus mokymus ir gavus sutikimą, budinčiu globotoju nebūtina dirbti iš karto, pavyzdžiui, galite šios veiklos imtis po metų.

A. Mykolaitienė kviečia visus norinčius tapti budinčiais globotojais apsilankyti Kupiškio socialinių paslaugų centre, Krantinės g. 28. Kas žino, galbūt atrasite tikrąjį savo pašaukimą.

 

„Kupiškėnų mintys“ inf.

Dalintis soc. tinkluose:
Share on Facebook
Facebook
Share on Google+
Google+
Tweet about this on Twitter
Twitter
Share on LinkedIn
Linkedin