KRETINGOJE KURIASI GRUPINIO GYVENIMO NAMAI

UntitledKretingoje numatyta grupinio gyvenimo namų statyba – tai pirmasis žingsnis rajone pertvarkant institucinės globos sistemą. Grupinio gyvenimo namų gyventojai – su nežymia psichine negalia atrinkti žmonės, kuriems tereikia minimalios specialistų pagalbos jiems norint palaipsniui pradėti visavertį ir savarankišką gyvenimą.

Dabartinė tvarka neskatina savarankiškumo

Rima Narmontienė, Padvarių socialinės globos namų direktorė, kalbėjo, kad Grafų Tiškevičių gatvėje numatyta grupinio gyvenimo namų (GGN) statyba – pirmoji kregždė rajone vykdant socialinės globos pertvarką. Ji įsitikinusi, kad Lietuvoje vis labiau įsibėgėjant šiai pertvarkai, Kretingos rajone taip pat atsiras dar ne vieni grupinio gyvenimo namai.

– Dėl nepaaiÅ¡kinamų žmonių baimių, kurios, matyt, turi senas, dar iÅ¡ sovietmečio ateinančias Å¡aknis, GGN projektas Kretingoje buvo sutiktas su tam tikru nepasitikėjimu, prieÅ¡prieÅ¡a, – sakė R. Narmontienė: – Asmenys, parinkti gyvenimui naujose sąlygose, renkami labai atsakingai, be to, juos nuolat prižiÅ«rės, į savarankiÅ¡ką gyvenimą padės žengti mÅ«sų specialistai. Kita vertus, tie asmenys ne vieną dieną, ne vieną mėnesį gyvena Padvarių globos namuose – argi kas įvyko, ar Padvariuose dėl globos namų gyventojų tvyro baimė, nepasitikėjimas? – kalbėjo įstaigos vadovė.

Jos pavaduotoja socialiniams reikalams Rasa Domarkaitė išsamiau papasakojo apie GGN ypatumus:

– Dabartiniai socialinės globos namai ir gyvenimas juose paprastai jų gyventojų neskatina tapti savarankiÅ¡kesniais, palaipsniui kuo daugiau įsitraukti į bendruomenės gyvenimą, bÅ«ti jo dalimi. Globos namuose pasirÅ«pinta maitinimu, Å¡vara ir tvarka, kitokia priežiÅ«ra, aplinkos atžvilgiu gyventojas gali bÅ«ti visai pasyvus. Argi dėl to neprarandami socialiniai, savarankiÅ¡kumo įgÅ«džiai? Grupinio gyvenimo namuose neįgaliesiems teikiama pagalba padedant integruotis į bendruomenę, ugdant socialinius įgÅ«džius ir gyvenant visavertį gyvenimą. Tokio tipo namuose žmogui užtikrinama savarankiÅ¡kumo, saviraiÅ¡kos, tobulėjimo laisvė, sudaromos sąlygos dienos užimtumui ar darbinei veiklai, – sakė R. Domarkaitė.

Sugrįžti kaip į tikrus namus

R. Narmontienė pridūrė, kad socialių darbuotojų pagalba GGN teikiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus asmens individualumą, jam bus padedama ne daugiau, negu jam pačiam tikrai to reikia:

– Žingsnis po žingsnio, palaipsniui siekiama vis didesnio savarankiÅ¡kumo, kad bÅ«tų įgyjamas vis didesnis pasitikėjimas savimi, užmezgami nauji tvaresni socialiniai ryÅ¡iai.  Noriu pabrėžti, kad pagalba teikiama tik tokiose srityse ar veiklose, kuriose žmogui jos tikrai reikia, pavyzdžiui, tvarkantis finansus, asmens higienos reikalus, vartojant medikamentus, įgyjant savitvarkos įgÅ«džių ir pan. Grupinio gyvenimo namų tikslas – orientuoti ir padėti asmeniui gyventi bendruomenėje kiek įmanoma savarankiÅ¡kiau, – sakė R. Narmontienė.

Globos namų vadovės priminė dar vieną esminį GGN skirtumą: jų gyventojus prižiūrintys socialiniai darbuotojai turi pasirūpinti, kad šie asmenys dienos metu galėtų lankyti užimtumo įstaigas, socialines dirbtuves bei užsiimti kita veikla, atsižvelgiant į jų savarankiškumą. Į grupinio gyvenimo namus sugrįžtama būtent kaip į savo namus, kuriais pats rūpiniesi, prižiūri, tausoji.

Kuo pranašesni grupinio gyvenimo namai

Kodėl Lietuvai reikia GGN, kodėl nebetenkina globos namai? Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės globos įstaigų skyriaus vedėjas Darius Pauliukonis teigė, kad Europos Sąjungoje šimtai tūkstančių neįgaliųjų, turinčių nedideles psichinės sveikatos problemas, daugelį metų gyveno didelėse, atskirose ir dažnai atokiose vietose esančiose globos institucijose, kuriose žmonėms suteikiama globa, maistas ir pastogė. Tačiau dabartiniai duomenys rodo, kad jos negali užtikrinti konkrečiam asmeniui reikalingų paslaugų ir tinkamos paramos, siekiant įtraukti žmogų į visavertį bendruomenės gyvenimą. Institucijose gyvenantys asmenys dažnai neturi galimybės dalyvauti kasdieniniame gyvenime, pavyzdžiui, negali naudotis bendro naudojimo paslaugomis, apsipirkti, keliauti viešuoju transportu, vykti į užimtumo veiklas, įsilieti į darbo rinką ir pan.

– Fizinė atskirtis, asmeninio gyvenimo, autonomijos ir pagarbos asmens neliečiamybei trÅ«kumas gali pakenkti asmens emocinei ir socialinei raidai, gali sukelti įvairias psichines sveikatos problemas, įskaitant agresyvumą ir depresiją, taip pat gali įtakoti papildomų negalių atsiradimą, – aiÅ¡kino D. Pauliukonis: – Perėjus prie bendruomeninio gyvenimo pastebimai pagerėja bendravimo, socialiniai, akademiniai įgÅ«džiai ir fizinis vystymasis. SavarankiÅ¡kas gyvenimas – gyvenimas bendruomenėje, – reiÅ¡kia, kad žmonės gali pasirinkti ir priimti sprendimus kur jiems gyventi, su kuo gyventi ir kaip organizuoti savo kasdienį gyvenimą, tai yra jie gali pagerinti savo gyvenimo kokybę.

Jis teigė, kad socialiniai darbuotojai ir medikai labai atsakingai ruošia ir atrenka asmenis, galinčius apsigyventi GGN.

– Yra parengta asmens poreikių vertinimo metodika, pagal kurią, atlikus asmens poreikių vertinimą, nustatoma, kurią susijusią su apgyvendinimu paslaugą skirti asmeniui. Taip pat iki apgyvendinant asmenį bendruomenėje atliekamas asmenų pagalbos, sveikatos ir saugumo, savipriežiÅ«ros gyvenamoje aplinkoje, socialinių ryÅ¡ių bei kitų poreikių vertinimas. Taip pat turi bÅ«ti paisoma asmens norų ar jis sutinka gyventi bÅ«tent ten, kur jam siÅ«loma, – pasakojo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas.

Pertvarkos žingsniai

Å iuo metu Lietuvoje veikia 30 socialinės globos namų, skirtų vaikams ir suaugusiems su proto ar psichikos negalia, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 2016–2019 metais socialinės globos namai skirtingose Lietuvos savivaldybėse įsteigė 26 GGN, kuriuose apsigyveno 200 asmenų su negalia – 30 vaikų ir 170 suaugusių asmenų. Ministerijos turimais duomenimis, be Å¡ių paminėtų 26 GGN, Å¡alyje įkurti dar 8 GGN, kurių steigėjai– savivaldybės ir nevyriausybinės organizacijos.

Institucinė globos namų pertvarka Lietuvoje pradėta 2014 metais. Ji skirta pereiti nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų dviem grupėms – neįgaliesiems, turintiems proto ar psichikos negalią, ir likusiems be tėvų globos vaikams.

Bendrai šia pertvarka siekiama sukurti kompleksiškai teikiamų paslaugų sistemą, kad būtų sudarytos galimybės kiekvienam vaikui, neįgaliajam ar jo šeimai gauti individualias paslaugas ir reikiamą pagalbą bendruomenėje, kiekvienam likusiam be tėvų globos vaikui augti saugioje ir jo raidai palankioje aplinkoje biologinėje, o jos nesant, įtėvių, globėjų šeimoje.

GGN gyventojai – draugiškiausi kaimynai

Ar visose savivaldybėse, kur jau veikia tokie namai, buvo gyventojų pasipriešinimas tokiai kaimynystei?

Bendruomenės nepasitenkinimas buvo kilęs Kauno mieste, Didvyžiuose, Marijampolėje, Visagine ir Žiežmariuose. Globos namų administracijos buvo susitikusios su vietos bendruomenėmis, kalbėjosi apie globos namų pertvarką, bendruomenės ir savivaldybių atstovai lankėsi kituose sėkmingai veikiančiuose grupinio gyvenimo namuose, kur galėjo bendrauti su grupinio gyvenimo namų gyventojais, darbuotojais ir kaimynais.

Ministerijos žiniomis, gyventojams apsigyvenus grupinio gyvenimo namuose, nusiskundimų nebuvo. O grupinio gyvenimo namų gyventojai išrinkti draugiškiausiais kaimynais.

Globos namų pertvarkos akivaizdoje žmonės pamažu pradeda geriau suprasti ir įvertinti, kad neįgalieji yra visavertė visuomenės dalis. Neįgaliesiems vis labiau integruojantis į visuomenę, jiems tampant vis labiau matomiems, girdimiems, daugeliui žmonių kyla paprasti žmogiški klausimai: o kas gali būti garantuotas, kad jam pačiam niekada neprireiks grupinio gyvenimo namų? Kuris iš mūsų absoliučiai apsaugotas nuo netikėčiausių sveikatos sutrikimų, tarp jų – ir psichinės sveikatos?

Lina Gulbinė, Neįgaliųjų reikalų departamento programų stebėsenos ir kontrolės skyriaus patarėja, kėlė klausimą, aktualų daugumai mūsų:

– Neteisinga, kad tėvai augina savo vaikus iki senatvės, patys jau net nebeturėdami jėgų. Noriu, kad mano vaikas pats sau galėtų iÅ¡sivirti arbatos ir ją gerti kada nori, o ne kada paduoda. Tikiuosi, kad jis galės gyventi grupinio gyvenimo namuose, o ne institucijoje, – sakė neįgaliųjų, turinčių proto ar psichikos negalią, ir jų Å¡eimų ekspertė.

 

Laikraščio „Švyturys“ inf.

Dalintis soc. tinkluose:
Share on Facebook
Facebook
Share on Google+
Google+
Tweet about this on Twitter
Twitter
Share on LinkedIn
Linkedin