Skip to content Skip to main navigation Skip to footer

Kviečiame susipažinti su Įdarbinimo su pagalba paslaugos teikimo asmenims su negalia tvarkos aprašo projektu ir teikti savo pastabas

darbasKviečiame susipažinti su institucinės globos pertvarkos ekspertų parengtu Įdarbinimo su pagalba paslaugos teikimo asmenims su negalia tvarkos aprašo projektu ir teikti savo pastabas. Jūsų nuomonių, vertinimų, kuriems aspektams pritariate, o kur matote galimus tobulinimus, laukiame diskusijų forume. Dalyvaujant diskusijų forume pirmiausia kviečiame užsiregistruoti.

Įdarbinimo su pagalba paslaugos teikimo tvarkos aprašo projektas

„Šiuo metu asmenų, turinčių negalią, įdarbinimas dažniausiai sprendžiamas juos įdarbinant socialinėse įmonėse arba laisvoje darbo rinkoje, subsidijuojant šių žmonių darbo užmokestį ir (arba) kompensuojant darbo vietos pritaikymą asmeniui su negalia, priimant pastarąjį į darbą. Todėl galime teigti, kad nors pasaulyje ir pripažįstama, Lietuvoje įdarbinimo su pagalba paslauga tik pradeda savo žingsnius“, – pastebi institucinės globos pertvarkos neįgaliųjų, turinčių proto ir (ar) psichikos negalią, ir jų šeimų srities ekspertė Lina Gulbinė.

Todėl, kaip atkreipia dėmesį ekspertė, kalbant apie įdarbinimą su pagalba, svarbu atskirti ir suvokti, kuo jis skiriasi nuo apsaugotos darbo vietos. Apsaugota darbo vieta suvokiama kaip valstybės remiama darbo vieta asmenims su negalia specialų ar ypatingą statusą turinčioje įmonėje, kas savo esme Lietuvoje atitinka socialines įmones. Pastarąsias reglamentuoja atskiras LR įstatymas.

Įdarbinimo su pagalba paslaugos tikslas – padėti darbingo amžiaus asmeniui, kuris nori ir gali dirbti atviroje darbo rinkoje, tačiau dėl savo negalios pobūdžio ir (ar) visuomenėje vyraujančios diskriminacijos negali rasti darbo ir (ar) įsitvirtinti atviroje darbo rinkoje, rasti tinkamą ir patinkantį darbą pagal savo gebėjimus ir rinkos galimybes bei suteikti jam tolimesnę pagalbą įsitvirtinant darbo vietoje.

„Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje daryti tyrimai rodo, kad valstybė, socialinėje atskirtyje esančias grupes su tęstiniu palaikymu integruodama į laisvą darbo rinką, sunaudoja mažiau mokesčių mokėtojų pinigų, nei kuriant uždaras ar ypatingą statusą turinčias socialines įmones (apsaugotas darbo vietas). Skaičiuojama, kad 1 į įdarbinimo su parama paslaugą investuotas euras duoda apie 1,7 euro grąžą sutaupant pašalpų, socialinių paslaugų poreikių apmokėjimo ir kitų susijusių kaštų, – sako ekspertė L. Gulbinė. – Taigi su tais pačiais ištekliais galima padėti integruotis į darbo rinką didesniam skaičiui asmenų su negalia, pasiūlant jiems įdarbinimo su parama paslaugą.“

Pernai Lietuvoje atlikto tyrimo „Sunkiai integruojamų į darbo rinką asmenų užimtumo didinimo galimybių tobulinimas“ išvados rodo didelį poreikį paslaugoms, padedančioms sunkiai į darbo rinką integruojamiems žmonėms (tarp kurių yra ir asmenys su proto/psichikos negalia) išsilaikyti, akcentuoja ekspertė, darbo vietoje. Būtent tokią palaikomąją pagalbą asmenis su negalia, dirbantiems laisvoje darbo rinkoje, ir gautų šie žmonės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai reglamentavus įdarbinimo su pagalba paslaugą (patvirtinus paslaugos teikimo aprašą ir pačią paslaugą įtraukus į Socialinių paslaugų katalogą).

Tas pats tyrimas pirmiausia konstatuoja, kad asmenims su negalia nepavyksta įsitraukti į atvirą darbo rinką  dėl neigiamo visuomenės, darbdavių požiūrio, stigamtizacijos. Planuojama reglamentuoti įdarbinimo su pagalba paslauga apima ne tik pagalbą asmenims su negalia ieškant, susirandant darbą bei įsidarbinant, bet ir siekia keisti bendruomenėje vyraujančias nuostatas ir požiūrius. Paslauga siekiama darbdaviams pasiūlyti jiems reikalingą žmogiškąją bei aplinkos pritaikymo pagalbą, kad asmenys su negalia galėtų dirbti laisvoje darbo rinkoje.

Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje teigiama, kad šalys turi skatinti neįgaliųjų įdarbinimą privačiame sektoriuje, nustatant atitinkamas politikos kryptis ir priemones, kurios gali apimti pozityvių veiksmų programas, paskatinimą ir kitokias priemones, užtikrinti, kad neįgaliesiems darbo vietoje būtų tinkamai pritaikytos sąlygos, skatinamas neįgaliųjų darbo patirties įgijimas atviros darbo rinkos sąlygomis.

Įdarbinimo su pagalba paslauga būtent ir užtikrina šiame punkte įvardijamus aspektus.

Metodiką rengusių ekspertų nuomone, laipsniškai atsisakant segreguotų apsaugotų darbo vietų, sėkmingai galima mažinti ir neįgaliųjų tikslinės grupės koncentracijos vienoje vietoje laipsnį (kur dominuoja „neįgalaus“ socialinio vaidmens stiprinimas) bei didinti jų dalyvavimą erdvėse, kur dirba dauguma piliečių. Tai turėtų sumažinti šios tikslinės grupės stigmatizaciją.

„Vakarų Europoje įgyvendinant tyrimus atsiranda suvokimas, kad jei žmogus gali dirbti „apsaugotoje darbo vietoje“, jis su pasiūlytu palaikymu, palydėjimu ar asistavimu (tai atlieka įdarbinimo su pagalba paslauga) gali dirbti ir laisvoje darbo rinkoje. Šia tendencija mes ir siekėme sekti rengdami Įdarbinimo su pagalba paslaugos teikimo tvarkos aprašo projektą“, – sako institucinės globos pertvarkos ekspertė Lina Gulbinė.