Latvijos pareigūnų vizitas: nuo vaikų globos organizavimo iki bendruomeninių paslaugų plėtros

Socialinis centrasBudintys globotojai ir parama jiems, kompleksinė pagalba besilaukiančiosioms ir vienišoms mamoms, jaunuolių palydėjimas į savarankišką gyvenimą, bendruomeninės paslaugos neįgaliems vaikams, pagalba šeimoms, kad šios galėtų tinkamai rūpintis savo vaikais. Šios ir kitos temos analizuojamos Latvijos už vaiko teisių apsaugą atsakingiems pareigūnams lankantis Lietuvoje.

Trečiadienį Latvijos Respublikos Gerovės bei Teisingumo ministerijų ir Latvijos Respublikos vaikų teisių apsaugos inspekcijos atstovai lankėsi Vaikų ir paauglių socialiniame centre Nemenčinėje, kur susipažino su centro veikla įgyvendinant institucinės globos pertvarkos projekto veiklas, taip išbandant naujas bendruomeninių paslaugų formas.

„Įgyvendinant projektą ieškome, parengiame ir palaikome budinčius globėjus. Pradėjome su 25 budinčių globėjų šeimomis, vėliau 8 jų tapo nuolatiniais globėjais. Dar dvi šeimos teikia atokvėpio paslaugas globėjams – kai reikią atostogų, susergama arba tiesiog, kad „neperdegtum“. Nuo projekto pradžios padėta apie 70 vaikų, iš jų 20 jau grįžo į šeimą, 27 nustatyta nuolatinė globa, likę tebeglobojami. Kokie tai žmonės, šie budintys globėjai? Visų pirma genami idėjos, noro padėti. Kai kurie tik mokymų metu sužinojo, kad bus mokami ir pinigai. Kai kurios šeimos turi verslą, o žmonos turi atliekamo laisvo laiko. Kai kurie patys augina mažus vaikus ir pamanė, kad galėtų tuo pačiu padėti ir kitiems vaikams“, – latvių paklaustos apie budinčius globėjus pasakojo centro darbuotojos.

Kaip dalinosi patirtimi svečiai, Latvijoje dar nėra budinčių globėjų, bet imtasi ieškoti vadinamųjų „krizinių šeimų“ laikinai globai, kurios galėtų pagelbėti vaikams.

Kita centro vykdoma pertvarkos projekto programa – kompleksinė pagalba besilaukiančiosioms ir vienišoms mamoms su vaikais iki 3 metų. Mamos gali apsigyventi centre, joms padedama įgyti motinystės įgūdžių, teikiama įvairi socialinė pagalba, padedama atsikratyti žalingų įpročių. Būtent tokia ankstyva pagalba veikia prevenciškai. „Kaip juokauju, tai ne kalėjimas. Moteris pati turi norėti pasikeisti, įgyti žinių, stotis ant kojų ir rūpintis savo vaiku. Tarp moterų – ir nepilnametės, ir su įvairiomis negaliomis. Kelioms jau padėjome baigti mokyklą, kai kurioms diagnozuotos ligos, lėmusios ir elgseną, pradėtas gydymas“, – pasakoja moterims padedanti centro darbuotoja.

Latvijos specialistams ypač buvo įdomu palydimosios globos paslauga jaunuoliams iš vaikų globos namų, nes tai jiems naujiena. Centre jaunuoliai mokomi ruoštis savarankiškam gyvenimui, planuotis finansus, atlikti buities darbus (kai kurie jų iki tol net nemokėjo plauti indų ar skusti bulvių), įprasti prie sveiko dienos ritmo, kad diena neapsiribotų mobiliuoju telefonu. Tęsiant institucinės globos pertvarką, paslauga numatoma visoje Lietuvoje ir ne tik vaikų globos namų auklėtiniams, bet ir jaunuoliams iš sudėtingas situacijas patiriančių šeimų, kuomet jam skirtas palydimosios globos atvejo vadybininkas galės jaunuolį konsultuoti, padėti pasiruošti savarankiškam gyvenimui, kai kuriems bus suteikiamas ir apgyvendinimas su priežiūra.

„Institucinės globos pertvarkos projektas svarbus tuo, kad turime galimybę sukurti arba pritaikyti ir išbandyti Lietuvoje naujas paslaugas. Taip galime jas įvertinti, išanalizuoti, gauti grįžtamąjį ryšį, kaip jos veikia, ką reiktų tobulinti. Išbandžius praktikoje, pasiteisinus, aktualu ieškoti galimybių toliau tokias paslaugas tęsti, bendradarbiaujant su savivalda. Tie, kurie būna išbandę paslaugas, jau gali savo patirtimi dalintis ir su kitais, būti ekspertais toje srityje. Be abejo, svarbu ir tai, kad žmonės, kuriems reikia pagalbos, projekto metu jau gauna paslaugas, taigi gaunama reali nauda čia ir dabar“, – aiškino projekto vadovas Gedas Batulevičius.

Antradienį svečiai turėjo galimybę iš arti susipažinti su dar viena bendruomenine paslauga – apsilankyti Vilijampolės socialiniams globos namams priklausančiame jaukiai įrengtame name su kiemu, kuriame su darbuotojų pagalba gyvena 5 vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimą. „Iš pradžių darbuotojams buvo neramu – kaip viskas vyks. Dėl to buvo mokymai, konsultacijos, nebuvome palikti vieni tvarkytis. Dabar, kai matome, kaip keičiasi vaikai, kaip gerėja jų ugdymo rezultatai, jie ramesni, laimingesni – tai motyvuoja kaip niekas kitas“, – pasakojo su vaikais dirbanti mergina.

Daug apie pagalbą šeimai ir vaikams, įvairias paslaugas, taip pat atsisakymą institucinių vaikų globos namų kalbėta vaikų geroves centre „Pastogė“, kur dalyvavo ir Kauno miesto savivaldybės atstovai. „Kuomet vaikai gyvena butuose, namuose, kuriems patys rinkosi baldus, sienų spalvas, kai jie dalyvauja bendruomenės gyvenime, kai yra ryšys – nesakai, kad eini į darbą. Sakai, kad eini namo“, – sakė darbuotojos.

„Mūsų darbo tikslas – kad vaikai, kuriems nustatyta laikina globa, grįžtų į šeimą, dėl to šeimoms teikiame įvairias paslaugas. Ir susigrąžinus vaikus padedame šeimoms“, – akcentavo „Pastogės“ vadovai. Kaip pristatė Kauno miesto savivaldybės atstovės, Kaunas vienas pirmųjų ėmė kviesti gyventojus tapti budinčiais globotojais, siūlyti papildomas finansines paskatas, o dabar orientuojamasi ir į tapimo nuolatiniais globėjais skatinimą, kad vaikams būtų užtikrinamas stabilumas, jie galėtų augti šeimoje.

 

 

Dalintis soc. tinkluose:
Share on Facebook
Facebook
Share on Google+
Google+
Tweet about this on Twitter
Twitter
Share on LinkedIn
Linkedin