Skip to content Skip to main navigation Skip to footer

NEGALIĄ TURINTYS ŽMONĖS PUIKIAI ATLIEKA JIEMS PAVESTUS DARBUS

darbePsichikos sveikatos problemų turintys žmonės – mažiausiai dirbantys iš visų neįgaliųjų. Pavyzdžiui, beveik 95 proc. šizofrenijos diagnozę turinčių žmonių nedirba. Tokią statistiką vardija įmonės „Inlinen“ įdarbinimo tarpininkė Jurgita Gračiovienė.

 Žmonėms, turintiems proto ir (ar) psichikos negalią, J.Gračiovienė padeda surasti darbą ir jame išsilaikyti. Jiems teikiama įdarbinimo su pagalba paslauga siekiama įdarbinti asmenis atviroje darbo rinkoje, kad visi turėtų galimybę vienodomis sąlygomis ir be baimių dalyvauti gyvenime kaip visaverčiai asmenys.

Dėl nutrūkusių socialinių ryšių ir nedalyvavimo visuomenės gyvenime nedirbantys proto ir (ar) psichikos negalią turintys žmonės dažnai praranda pasitikėjimą savimi, yra linkę neigiamai vertinti savo asmenybę ir pasiekimus. Jie jautriai reaguoja į kritiką ar pastabas, sunkiau užmezga naujus ryšius, jaučiasi vieniši. Dėl to jiems ne tik sunku pradėti aktyvią darbo paiešką, bet ir išsilaikyti darbo vietoje.

Stengtis turi ir patys žmonės

Įdarbinimo su pagalba paslauga pirmiausia teikiama žmonėms, kurie yra darbingo amžiaus, patys nori ir gali dirbti, tačiau dėl savo negalios pobūdžio ar visuomenėje vyraujančios diskriminacijos negali rasti darbo pagal savo gebėjimus ir rinkos galimybes. Tokie žmonės motyvuojami, jiems padedama parašyti ir išsiųsti gyvenimo aprašymą, pasiruošti poalbiui su darbdaviu.Tuomet žmogus jaučiasi saugesnis.

„Per pirmuosius susitikimus įdarbinimo tarpininkas ir klientas stengiasi pažinti vienas kitą. Įsidarbinti norinčiam žmogui paaiškinama bendra informacija apie siūlomą paslaugą, supažindinama su darbo eiga, atsakoma į rūpimus klausimus, išsiaiškinami kliento lūkesčiai ir norai“, – vardijo pašnekovė.

Pasak specialistės, kartais klientai, kreipdamiesi į įdarbinimo tarpininką, tikisi, kad norimas darbas jiems iš karto bus pasiūlytas ir patiems nieko nereikės daryti. Tačiau klientui paaiškinama, kad, norint sėkmingai įsidarbinti, turi būti sutelkiamos bendros pastangos.

„Įdarbinimo su pagalba modelis pagrįstas bendradarbiavimu, kai klientas ir įdarbinimo tarpininkas veikia kartu. Kai pats asmuo labai stengiasi, aktyviai dalyvauja darbo paieškoje, galima pasiekti geresnį rezultatą.

Todėl nuo pirmųjų susitikimų įdarbinimo tarpininkas stengiasi užmegzti draugišką ir nuoširdų kontaktą ir pelnyti kliento pasitikėjimą. Nuo to labai priklauso, kaip seksis bendradarbiauti toliau“, – teigė J.Gračiovienė.

Įsidarbino po 10 metų nedarbo

Paklausta, kokio amžiaus žmonės dalyvauja šiame bandomajame įdarbinimo su pagalba paslaugos projekte, J.Gračiovienė teigė, kad jauniausiai dalyvei – 21 metai, vyriausiam – 55 metai.

„Kiekvienas atvejis labai individualus, kiekvienas žmogus labai skirtingas. Galima pasidžiaugti, kad jau įdarbintas žmogus, kuris buvo nedirbęs net 10 metų, nors ir bandė ieškotis darbo pats“, – pasakojo specialistė.

Anot jos, šis vyriškis nedirbo dėl šeiminių aplinkybių – slaugė artimą žmogų namuose, o tai irgi turėjo įtakos ir taip sudėtingai situacijai. Pasak specialistės, tiek metų nedirbusiam žmogui reikia laiko prisitaikyti, įgyti naujų įgūdžių.

„Jis yra baigęs aukštojo mokslo studijas, paskui susirgo psichikos liga. Dabar dirba maketuotoju ir labai džiaugiasi, nors kartais ir būna sunku. Juk vis tiek eiti į darbą reikia kiekvieną darbo dieną tam tikru laiku, ten laukia naujos užduotys ir nauji iššūkiai“, – pasakojo ji.

Pašnekovei yra tekę girdėti ne vieną atvejį, kai darbdavys, išgirdęs, kad žmogus turi psichikos negalią, išsigąsta ir pasako, kad rado kitą darbuotoją. Todėl psichikos sunkumų turintys žmonės paprastai linkę slėpti savo negalią, kad nebūtų atstumti. Taip yra dėl to, kad visuomenė iš tiesų bijo to, ko nesupranta.

„Du žmones šiame bandomajame įdarbinimo su pagalba paslaugos projekte pakvietę prisijungti darbdaviai net nežino, kad priėmė žmones, turinčius psichikos negalią. Žinoma, jie visada gali pasižiūrėti, ką reiškia vienas ar kitas ligos kodas darbo dokumentuose, nurodančiuose darbuotojo neįgalumą“, – teigė J.Gračiovienė.

Tačiau dažniausiai darbdaviams būna svarbus rezultatas. „Viena darbdavė sakė, kad kartais su kitais darbuotojais būna kur kas sunkiau nei su negalią turinčiais žmonėmis. Projekto metu teko bendrauti su daugybe darbdavių, jie nusiteikę tikrai geranoriškai“, – pasakojo įdarbinimo tarpininkė.

Motyvacija skatina stengtis

J.Gračiovienė pasakojo, kad kitos projekto dalyvės svajonė visada buvo dirbti maitinimo sferoje. „Ji turi didžiulį norą dirbti ir gyventi Vilniuje. Pati irgi intensyviai ieškojo darbo, skambindavo papasakoti, kokius skelbimus rado, kuris jai labiau patinka.

Ji pasiruošusi dirbti visu etatu, kad tik galėtų užsidirbti ir pragyventi Vilniuje, padėti išlaikyti sergančią mamą. Jau kelis mėnesius ji dirba vienos maitinimo įstaigos virtuvėje pagalbine darbininke ir jai tas darbas labai patinka. Jeigu suserga kolegos, ji visada pasiruošusi juos pavaduoti. Kai kolegos ar darbdaviai ją pagiria, moteris stengiasi dar labiau“, – pasakojo įdarbinimo tarpininkė.

Gerėja dalyvių sveikata

Kitas projekto dalyvis puse etato įsidarbino prekybos centre. Kai darbdaviai pamatė, kad jis puikus darbuotojas, kruopščiai ir atsakingai dirba, pasiūlė jam dirbti didesniu darbo krūviu.

„Šis dalyvis savo vadovės vis klausinėjo, kada bus pirma alga. Ji pasiteiravo, ką jis veiks, ką pirks, kai gaus algą. Dalyvis atsakė, jog svarbiausia, kad algos užtektų megztukui nusipirkti. Vadybininkė pasakė, kad ne tik megztukui, bet ir batams, ir kelnėms užteks ir dar liks. Gražiausia buvo, kai jis gavo algą ir parašė vadovei žinutę, kad jei visada tokią algą gaus, niekada nebesirgs depresija“, – džiaugėsi J.Gračiovienė.

Pašnekovės teigimu, tokie projektai naudingi ne tik neįgaliesiems, bet ir visuomenei. Psichikos negalią turintis pasijunta visaverčiu visuomenės nariu, o dirbdamas prisideda prie visuomenės gerovės kūrimo.

Kita vertus, ši paslauga ne tik padeda neįgaliems žmonėms susirasti darbą, įgyti įgūdžių, bet ir ugdo visuomenę ir skatina darbdavius būti socialiai atsakingus.

„Gerėja ir tokių žmonių sveikatos būklė. Užsidarymas namuose ir galvojimas apie savo negalią nieko gero neduoda. Žmogus dažnai jaučiasi kitoks. O juk nuo tokių ligų nėra apsaugotas nė vienas. Jos nesirenka nei pagal statusą, nei pagal amžių“, – samprotavo J.Gračiovienė.

Sėkmingas projektas bus ir toliau tęsiamas

  • Šiuo metu vykdomas Institucinės globos pertvarkos projektas, kurio viena paslaugų ir yra neįgaliųjų įdarbinimas su pagalba.
  • Įdarbinimo su pagalba paslaugos suteikiamos asmenims, kurie pareiškia pageidavimą dirbti ir gali dirbti atviroje darbo rinkoje.
  • Nekeliami jokie išankstiniai reikalavimai dėl darbo patirties, išsilavinimo ar gebėjimų.
  • Ši paslauga pasiteisino, todėl bus tęsiama remiantis projektu „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“. Projekto tęstinumas užtikrina integraciją į darbo rinką.
  • Darbo asistentas – darbuotojas, teikiantis pagalbą asmeniui atliekant tiesiogines darbo
  • užduotis jo darbo vietoje.
  • Įdarbinimo tarpininkas – specialistas, teikiantis įdarbinimo su pagalba paslaugą asmenims.

Patenkinami darbuotojo ir darbdavio poreikiai

Siekiant pagrindinio įdarbinimo su pagalba tikslo svarbūs šie aspektai:

  • Asmuo yra įdarbinamas pagal darbo sutartį ir iš darbdavio gauna darbo užmokestį.
  • Asmuo įgyja visas teises ir pareigas, kurias turi ir kiti darbuotojai.
  • Asmuo gali gauti įdarbinimo asistento pagalbą tiesiogiai atliekant darbo užduotis.
  • Darbas atitinka darbuotojo lūkesčius ir norus.

„Sostinės” inf.