NEĮGALIEJI: KAIP STENGIAMASI MAŽINTI APGYVENDINIMĄ GLOBOS ĮSTAIGOSE

photo-1505876104692-2f34b9d54303Geležinė uždanga griuvo prieš tris dešimtmečius, tačiau sovietinis negalios puslapis mūsų šalyje dar nėra užverstas. Taip yra todėl, kad kai kurios dabartinės globos įstaigos susiformavo bene prieš šimtmetį, todėl ilgą laiką mūsų žmonės su negalia buvo nematomi, dažnai visam gyvenimui atskirti atokiose globos institucijose. Sovietiniais metais žmonės su negalia buvo slepiami nuo visuomenės orientuojantis tik į pagrindinius fizinius poreikius ir pažeidžiant visas žmogaus teises, kurių mes siekiame šiandien.

Tačiau proto ar psichikos negalią turintys žmonės neturėtų gyventi ligonines ir internatus primenančiuose pastatuose ir po truputį prarasti įgūdžius, kurių reikia įprastam gyvenimui bendruomenėje.

Šioje dalyje taip pat labai svarbu teikti paslaugas savivaldybėse ir užtikrinti, kad proto ar psichikos negalią turintys žmonės išvengtų įstaigų ir kuo dažniau liktų gyventi su savo šeimomis arba savarankiškai, jei tai įmanoma pagal negalios pobūdį.

Gyventojams kartais sunku suprasti, jog negalia gali būti labai įvairi, o žmogaus galimybės kinta, priklausomai nuo negalios pobūdžio, gaunamos pagalbos, amžiaus ar kitų veiksnių. Daugelis psichologų ir psichiatrų pripažįsta, kad palaikymas šeimoje ir bendruomenėje, galimybė jaustis reikalingam, psichologinis komfortas, gyvenimas kiekvieno poreikiams pritaikytoje fizinėje ir emocinėje aplinkoje labai sustiprina žmones. Sustiprina tiek, kad negalia tampa tik nuolatiniu palydovu, bet ne kliūtimi dirbti, savarankiškai ar iš dalies savarankiškai gyventi, mokytis, bendrauti.

LAIKINO ATOKVĖPIO PASLAUGA. Norint, kad mažiau negalią turinčių žmonių patektų į globos namus, turime savivaldybėse užtikrinti tinkamą pagalbą šeimoms, kurios rūpinasi neįgaliaisiais. Pavyzdžiui, jeigu šeimoje rūpinamasi negalią turinčiu žmogumi, jos nariai turi turėti galimybę gauti laikino atokvėpio paslaugas, kai neįgaliuoju jo namuose ar institucijoje pasirūpina specialistai. Dėl tokios paslaugos gavimo galima kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę, kur paslauga galima pasinaudoti įvairiai, tai yra paliekant artimąjį su negalia specialisto priežiūrai porai valandų, dienai ar dviem savaitėms, priklausomai nuo to, kokie yra šeimos poreikiai. Šios paslaugos tikslas – suteikti poilsį neįgaliuosius prižiūrintiems šeimos nariams, kad jie galėtų pailsėti ar kuriam laikui atsiriboti nuo rūpesčių.

ASMENINIO ASISTENTO PAGALBA. Tokia paslauga ypatingai prisideda prie neįgaliųjų savarankiškumo. Iki šiol vyko gana siauras bandomasis projektas, kai asistentai padėjo labai ribotam skaičiui proto ar psichikos negalią turinčių žmonių, bet jau dabar paslauga plečiama ir asmeniniai asistentai galės padėti visiems negalią turintiems gyventojams nuo 16 metų.

Iš viso Lietuvoje apmokyti 253 asistentai, kurie vienam klientui gali pagelbėti iki 4 valandų per dieną: į pareigas įeina savarankiškumą skatinanti pagalba namuose ir viešoje erdvėje, asistentai gali suteikti pagalbą asmeniui prausiantis ar rengiantis, lydėti neįgalųjį, kur jam reikia nuvykti, padėti pavalgyti ar suteikti kitą pagalbą bendraujant. Nors ši paslauga brangi, tačiau tikrai pasiteisinanti – kai žmogus gali gyventi beveik savarankiškai, tikėtina, jis nepateks į globos instituciją.

ATVEJO VADYBA. Šeimoms, kuriose gimsta ir auga vaikai su negalia, atvejo vadybininkas gali padėti daug greičiau gauti pagalbą. Negalios faktas šeimoms dažnai būna netikėtas ir stiprus išgyvenimas, kai yra patiriami nepripažinimo, kaltės, atmetimo, susitaikymo jausmai. Šalia patiriamų jausmų, šeimos turi pereiti per daugybę institucijų, kol sulaukia reikiamos pagalbos, todėl tokio koordinuojančio specialisto – atvejo vadybininko – pagalba padeda įveikti visas procedūras greičiau ir patiriant mažiau streso. Iki šiol ši paslauga buvo išbandoma ir nuo 2020 metų gali būti inicijuojama ne tik riziką patiriančioms šeimoms, bet ir šeimoms, kuriose gimtas ir auga vaikas su negalia.

PAGALBA ĮSIDARBINANT IR DIRBANT. Ši paslauga labai praverčia proto ar psichikos negalią turintiems žmonėms, kurie nori ir gali dirbti atviroje darbo rinkoje. Pavyzdžiui, negalią turintis žmogus gali gauti patarimų, kaip ieškoti darbo, asistentas su juo kartu gali nuvykti į darbo pokalbį ir padėti atskleisti gerąsias savybes, o įsidarbinus – įsitvirtinti darbo vietoje, šie tiek padėti susiorientuoti naujoje aplinkoje.

PAGALBA PRIIMANT SPRENDIMUS. Šios paslaugos tikslas – suteikti specialistų paramą stiprinant asmens gebėjimus pasirūpinti savimi, priimti kasdienius sprendimus, siekti savarankiško gyvenimo ir dalyvauti visose gyvenimo srityse.   Pagalba priimant sprendimus plėtojama kaip alternatyva asmens veiksnumo apribojimui, taip pat kaip nauja atvejo koordinavimo paslauga, kurią gaunantys asmenys galės su pagalbininku priimti kasdienius gyvenimo sprendimus.

SOCIALINĖS DIRBTUVĖS. Socialinėse dirbtuvėse žmonės su negalia gali kurti tam tikras paklausias prekes ar teiki bendruomenėje reikalingas paslaugas. Tam tikra prasme tai darbo įgūdžių ugdymas mažiau savarankiškiems proto ar psichikos negalią turintiems žmonėms, kurie negali dirbti atviroje darbo rinkoje, tačiau gali bent kelias valandas per dieną prisidėti prie kokio nors produkto kūrimo. Iki šiol globos namuose gyvenantys neįgalieji dažniau buvo įtraukiami į įvairias menines veiklas, kurių pobūdis labiau pramoginis nei ugdomasis. Tačiau pačiam žmogui naudinga įgyti konkrečių įgūdžių ir galbūt ateityje pradėti dirbti bei užsidirbti. Tai sukuria prasmės jausmą, ypač kai žmogus gali savimi bent iš dalies pasirūpinti.

Dalintis soc. tinkluose:
Share on Facebook
Facebook
Share on Google+
Google+
Tweet about this on Twitter
Twitter
Share on LinkedIn
Linkedin