Neįgalieji socialinėse dirbtuvėse gamina sąsiuvinius mokykloms

000jpgBirželį Kauno rajone, Garliavoje, duris atvėrė socialinės dirbtuvės. Jų lankytojai – intelekto negalią turintys asmenys, kuriems labai sunku prisitaikyti atviroje darbo rinkoje, gamins sąsiuvinius. Šią veiklą organizuoja VšĮ „Socialinės terapijos namai“, kurie prieš porą metų buvo įkurti veiklių tėvų ir specialistų iniciatyva.

Susibūrė tėvai ir specialistai

Prieš ketverius metus susibūrę negalią turinčių vaikų tėvai kartu su specialistais pradėjo telkti intelekto negalią turinčių ir jos neturinčių žmonių bendruomenę, kurioje kiekvienas galėtų rasti mėgstamą veiklą. 2018 m. pavasarį buvo įsteigta VšĮ „Socialinės terapijos namai“, netrukus pradėjo veikti jos įkurtas dienos užimtumo centras „Akvila“.

Įstaigos vadovė Jolita Čilvinaitė pasakoja, kad jų veikla paremta antroposofinės socialinės terapijos principais. „Mes tikime, kad žmogus yra ne vien tik kūnas ir svarbiausia yra ta dalis, kuri stovi už negalios, t. y. jo esybė, žmogiškasis orumas. Socialinės terapijos centras yra Šiaurės šalių Camphill asociacijos narys. Camphill judėjimas prasidėjo 1940 m. Škotijoje, kur buvo įkurta pirmoji tokia organizacija vaikams, turintiems intelekto sutrikimų. Vėliau inicia­tyva išsiplėtė – pradėti kurti Camphill gyvenimo namai suaugusiesiems, socialinės dirbtuvės, dienos centrai ir pan. Šiuo metu pasaulyje yra apie 130 Camphill organizacijų“, – pasakoja J. Čilvinaitė.

Intelekto negalią turintys žmonės gyvena kartu su negalios neturinčiais (vadinamaisiais bendradarbiais), dirba žemę, gamina produktus dirbtuvėse, patiria turtingą visuomeninį, kultūrinį ir dvasinį gyvenimą. Šia filosofija paremta ir Garliavoje įkurto dienos centro „Akvila“ idėja. Šiuo metu čia kasdien susitinka 13 namiškių, 7 bendradarbiai ir 3 nuolatiniai savanoriai.

tinami dirbti

Centras įsikūręs 350 kv. m gyvenamajame name – patalpomis pagal panaudą leido naudotis vieni iš tėvų, šios bendruomenės steigėjai. Jau dabar įstaigoje veikia 4 dirbtuvės. Virtuvė kasdien turi pamaitinti 18-19 žmonių. 5 namiškiai ir 2 bendradarbiai darbuojasi rankdarbių dirbtuvėje. Šiuo metu jie iš vilnos velia padėkliukus puodams, dekoratyvinius žaisliukus, dekupuoja dėžutes – kas ką gali. Dar bando lipdyti iš molio. Kieme – pačių prižiūrimas daržas, pakeltose lysvėse veši ridikėliai, bazilikai, kiti žalumynai. Darbų daug – reikia prižiūrėti aplinką, laistyti, pjauti žolę, nusirinkti kankorėžius. Centro lankytojai prisideda ir prie namų tvarkymo. „Kiek­vieno mūsų galimybės skirtingos, namiškius mokome daryti tai, ko jiems gyvenime reikės, o mes, bendradarbiai, iš jų mokomės meilės, atvirumo, kantrybės ir tikrumo“, – sako Jolita. Pasak jos, labai svarbu tai, kad kiek­vienas gali prisidėti prie turiningesnio bendruomenės gyvenimo, pasiūlyti veiklą, pasakyti, kas jam svarbu.

Sumanė gaminti sąsiuvinius

Jolita sako, kad įkurti socia­lines dirbtuves Camphill bendruomenės pavyzdžiu, gaminti daiktus, kuriuos galima parduoti, buvo jų sena svajonė. „Esame matę, kaip tokios organizacijos gamina Valdorfo mokykloms sąsiuvinius (jie yra šiek tiek kitokie nei įprastiniai, specifinio dydžio, tad prekybos centre tokių nenusipirksi). Nutarėme pasinaudoti ta patirtimi ir patys pagaminti tokių sąsiuvinių“, – teigia moteris. Jolita yra gerai susipažinusi su Valdorfo mokyklos darbo principais – pati yra įsteigusi darželį Kaune. Ji įsitikinusi, kad sąsiuvinių poreikis tikrai yra (Lietuvoje veikia 7 Valdorfo mokyklos).

„Tai labai konkretus produktas ir didelė motyvacija dirbti, nes tavo pagamintas daiktas reikalingas vaikams. Jau sutarėme, kad mūsų gaminius pirktų, jei pasiūlytume kokybiškus ir už priimtiną kainą. Gali būti ne tik Lietuvos rinka, bet ir kitų šalių – Lenkijos, Vokietijos. Iš viso pasaulyje yra 2 tūkst. Valdorfo pedagogikos mokyklų ir darželių“, – sako J. Čilvinaitė.

Socialinėse dirbtuvėse dirbs 10 žmonių. Prioritetas – globos arba grupinio gyvenimo namų gyventojams iš Kauno miesto ir Kauno bei Kaišiadorių rajonų. Tačiau bus priimami ir kiti.

Kiekvieno indėlis priklausys nuo jo galimybių. Pagrindinis darbas – sukirpti popierių, tvarkingai sudėti lapus, uždėti viršelį ir vėliau susegti viską specialiu aparatu. Dar reikės sąsiuvinius sukrauti į dėžes, užklijuoti, nuvežti užsakymą. Jolita patikina, kad nors visi prietaisai labai saugūs, nuolat šalia bus darbuotojai, kurie padės atlikti sudėtingesnes operacijas. Dirbtuvėje dirbs socialinis darbuotojas, jo padėjėjas, dirbtuvių meistras, rinkodaros specialistas. Pastarojo uždavinys – įvesti gaminį į rinką, atrasti mokyklas, kurioms reikia jų sąsiuvinių ir pan. „Norisi užtik­rinti, kad socialinės dirbtuvės ir ateityje gyventų, o jų gaminama produkcija būtų reikalinga“, – sako projekto vadovė. Ji tikisi, kad tarp socialinių dirbtuvių lankytojų ir moksleivių, kurie naudosis jų gaminiais, užsimegs ryšys. „Galėsime moksleivius pasikviesti, parodysime, kaip gaminami sąsiuviniai“, – dalijasi planais Jolita.

Dirbtuvės – labai įvairios

„Akvilos“ socialinės dirbtuvės duris atvers birželio pirmomis dienomis. Jau supirkti baldai, didžioji dalis įrangos. Iš viso Lietuvoje bus atidarytos 27 socialinės dirbtuvės. Kai kurios lankytojus jau priima nuo šios savaitės pradžios. Visos jos labai skirtingos. Vienos teiks valymo paslaugas, kitos pjaus žolę, trečios virs kavą ar keps blynus.

Socialinės dirbtuvės kol kas – bandomoji paslauga, finansuojama per Neįgaliųjų reikalų departamento įgyvendinamą projektą „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“, kuris finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis. Žinoma, būtų naivu tikėtis, kad dirbtuvės išsilaikys iš gaminamų sąsiuvinių. J. Čilvinaitė tikisi, kad ateityje asortimentas plėsis – galbūt galima gaminti užrašų knygutes ir panašius dalykus.

„Labai džiugina, kad atsiranda tokia paslauga, nes žmonės galės turėti darbo vietą, gaus, nors ir simbolinį atlygį (numatyta mokėti 38 eurų stipendiją)“, – sako Jolita. Ji įsitikinusi, kad niekada nedirbusį žmogui ir tokie simboliniai kišenpinigiai gali pradžiuginti bei būti pradžia į ateities darbą.

Pertvarkos proceso dalis

Projektas orientuotas į intelekto ir psichikos negalią turinčius žmones, kuriems nustatytas 20–50 proc. darbingumo lygis. Asmenims, kurie nori lankyti socialines dirbtuves, turi būti nustatytas socialinių dirbtuvių poreikis. Jį gali nustatyti globos įstaiga ar socialinių dirbtuvių paslaugos teikėjas. Pasak J. Čilvinaitės, pasaulyje tokios dirbtuvės labai populiarios.

Projektas „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ – pertvarkos proceso (kai reorganizuojami dideli globos namai) dalis. Tikimasi, kad jį įgyvendinus bus sukurtos naujos bendruomeninės paslaugos: socialinės dirbtuvės, įdarbinimas su pagalba, apsaugotas būstas, pagalba priimant sprendimus. Per trejus projekto metus šias paslaugas gaus daugiau kaip 900 intelekto ir (arba) psichikos negalią turinčių asmenų Vilniaus, Kauno, Tauragės, Marijampolės, Šiaulių ir Telšių regionuose.

„Labai tikimės, kad ir mūsų žmonės kils šitais laiptais. Gal po metų, dvejų ar trijų netgi galės susirasti darbą“, – sako Jolita. Vis dėlto, jos teigimu, svarbiausia – ne rezultatas, o procesas – kad žmonės išeitų iš įstaigų, kur nuolat gyvena, ribų, kad turėtų draugų, kad plėstųsi jų pasaulis ir interesų ratas. J. Čilvinaitė tikisi, kad visos šios paslaugos po 3 metų projekto bus įtrauktos į socialinių paslaugų katalogą ir bus finansuojamos, taip palaikant bendruomeninių paslaugų įvairovę.

„Bičiulystė“ inf.

Dalintis soc. tinkluose:
Share on Facebook
Facebook
Share on Google+
Google+
Tweet about this on Twitter
Twitter
Share on LinkedIn
Linkedin