NEĮGALŪS KAIMYNAI TAPO PAVYZDŽIU GATVĖS GYVENTOJAMS

UntitledVilkaviškyje įsikūrę grupinio gyvenimo namai jau skaičiuoja antrus metus.  Jų gyventojai puikiai integravosi į bendruomenę, o prieš institucinės globos pertvarkai bei neįgalių žmonių kaimynystei priešinęsi vilkaviškiečiai dabar neatsidžiaugia nepriekaištingais kaimynais.

Sulaukė pasipriešinimo

Ne paslaptis, kad prieš dvejus metus, kai Didvyžių socialinės globos namai pranešė apie institucinės globos pertvarką ir ketinimą Vilkaviškyje, Žemaitės gatvėje, steigti grupinio gyvenimo namus, kilo tikras ažiotažas. Vilkaviškiečiai  jautriau nei kitų rajonų gyventojai reagavo į būsimą kaimynystę ir mūru stojo už tai, kad Didvyžių socialinės globos namai būtų išsaugoti: proto, psichikos negalią turintys  žmonės liktų gyventi specializuotuose globos namuose, o grupinio gyvenimo namai išvis nebūtų steigiami.

Tačiau dabar situacija pasikeitusi kardinaliai. Žemaitės gatvėje įsikūrusiems grupinių namų gyventojams kaimynai ne tik neturi jokių priekaištų, bet netgi užeina jų aplankyti, pasveikinti įkurtuvių ar kitų švenčių proga. Kaimynai neatsistebi nepriekaištingai tvarkinga grupinių gyvenimo namų teritorija, išgrėbstytais takeliais, gėlynais, išpuoselėtomis lysvėmis, šiltnamiu, o netoliese gyvenantys senjorai kartais netgi paprašo grupiniuose namuose gyvenančių vyrų pagalbos.

Skatina integruotis

Grupinio gyvenimo namuose dirbančios socialinės darbuotojos Lolita Muraškauskienė ir Ramunė Brazauskienė neabejoja, kad proto negalią turintiems žmonėms nauja gyvenamoji aplinka daug palankesnė. Mat gyvendami instituciniuose globos namuose žmonės praranda tuos įgūdžius, kuriuos  buvo įgiję anksčiau: maistą pagamindavo virėjos, patalpas išvalydavo valytojos, patalyne ir drabužiais  rūpindavosi skalbėjos…

Tad  tokiose įstaigose  savarankiškumo įgūdžius prarandantys neįgalūs žmonės tolsta nuo vilties kada nors vėl gyventi savarankiškai, neturi jokių galimybių integruotis kaip visaverčiai bendruomenės nariai.

Grupinio gyvenimo namai – svarbi institucinės globos pertvarkos dalis, padedanti neįgaliesiems integruotis į bendruomenę, ugdyti socialinius įgūdžius ir gyventi visavertį gyvenimą. Tokio tipo namuose žmogui užtikrinama savarankiškumo, saviraiškos, tobulėjimo laisvė, sudaromos sąlygos dienos užimtumui ar darbinei veiklai.

Darbuotojai kiekvienam gyventojui padeda ne daugiau negu jam pačiam tikrai to reikia, t. y. pagalba teikiama tik tokiose srityse, kuriose jam jos tikrai reikia, pavyzdžiui, tvarkantis finansus, vartojant medikamentus, įgyjant savitvarkos įgūdžių ir pan.

–  Per metus, kiek dirbame grupinio gyvenimo namuose, mes pasiekėme neįtikėtinų rezultatų, – džiaugiasi socialinė darbuotoja  L. Muraškauskienė. – Iš pradžių visur ėjome drauge, nes mūsų globotiniams buvo sunku savarankiškai rasti namus bei užimtumo veiklas, kurias jie nuo seno lanko. Dabar tiek moterys, tiek vyrai patys nueina į biblioteką, būrelius, prekybos centre išsirenka produktus, higienos reikmenis, gamina maistą. Jie supranta, kad reikia pakelti kieme numestą šiukšlę ir išjungti be reikalo degančią šviesą. Nes čia – jų namai.

Padeda bendruomenei

Socialinės darbuotojos neslėpė, kad iš pradžių iš  globos įstaigos į dviaukštį namą Vilkaviškyje  persikraustę  globotiniai padejuodavo, jog čia reikia daugiau dirbti. Tačiau netrukus pajuto, kad savuose namuose yra ne tik daugiau malonių rūpesčių, bet ir įdomios veiklos.

Visos šešios grupinių gyvenimo namų moterys mėgsta rankdarbius.  Aistės kryželiu siuvinėti angeliukai puošia jos kambarį, Nadežda kuria įspūdingus paveikslus iš karoliukų, o Vida, Gitana ir Agnė – puikios mezgėjos. Laura, Mantas ir Kęstutis – meniškos asmenybės. Jie mėgsta šokti, dainuoti, didžėjauti.  Povilas – tikras origamio meistras, o Nerijus – daug sportuoja.

Visa šeimyna labai mėgsta keliauti, lankytis renginiuose ir yra nuolatiniai Visuomenės sveikatos biuro organizuojamų veiklų lankytojai bei sportinių varžybų dalyviai.

Visai neseniai, prieš Vėlines, grupinių namų gyventojai talkino miesto bendruomenei tvarkant senąsias Vilkaviškio kapines, tad vilkaviškiečiai jau atpažįsta naujuosius savo bendruomenės narius, mielai su jais bendrauja, o kilus problemoms – neatsisako padėti.

Daugiau atsakomybės

Socialinės darbuotojos įsitikinusios, kad pakankamai įgūdžių grupinio gyvenimo namuose įgiję kai kurie gyventojai puikiai integruosis į visuomenę ir vėliau galės gyventi savarankiškai. Būtų puiku, jei atsirastų darbdavių, kurie galėtų įdarbinti neįgalius žmones. Tada jų integracija būtų dar sėkmingesnė.

Didvyžių socialinės globos namų direktorius Rimvydas Žiemys neabejoja, jog netrukus mūsų rajone atsiras ir daugiau grupinio gyvenimo namų, kuriuose apsigyvens neįgalieji.

Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 70 tokių namų, planuojama, kad iki 2022-ųjų jų bus daugiau nei 100.

Tačiau  problema, su kuria pirmiausia susiduriama steigiant grupinio gyvenimo namus rajone – atrasti  tinkamą pastatą. Grupinio gyvenimo namuose po vienu stogu negali gyventi daugiau nei 10 asmenų, patalpos turi būti pakankamai erdvios, jose gyventojams užtikrintos tinkamos gyvenimo ir higienos sąlygos.

Su tam tikrais iššūkiais susiduria ir globos namų darbuotojai, mat sutikusiems dirbti grupinio gyvenimo namuose kliūva daugiau atsakomybių, tenka savarankiškai spręsti kilusias problemas, tapti šeimynos rūpintojais ir globėjais.

Naujos paslaugos

Anot R. Žiemio, globos namų gyventojai labiau prisiriša ne prie pačios institucijos, o prie aplinkos, tad atsiradus galimybei persikraustyti  į grupinio gyvenimo namus kiekvienas atvejis vertinamas pagal konkretaus asmens sveikatos, saugumo, savipriežiūros, socialinių ryšių poreikius, taip pat ir norus.

Institucinės globos pertvarka numato pagalbą ir įstaigoje, ir namuose globojamiems neįgaliesiems. Asmenys, kuriems reikalinga slauga-globa, turėtų būti nukreipiami į slaugos-globos namus.  Savarankiškesniems asmenims turėtų būtų teikiamos grupinio, savarankiškų gyvenimo namų ar apsaugoto būsto paslaugos.

Namuose neįgalųjį globojantiems artimiesiems planuojama plėtoti laikino atokvėpio paslaugą. Ji neįgaliojo šeimos nariams suteikia galimybę trumpam ar ilgesniam laikui patikėti savo prižiūrimąjį slaugos ir globos specialistams. Ši paslauga jau buvo teikiama I-ojo pertvarkos etapo lėšomis.

 

„Santakos“ inf.

Dalintis soc. tinkluose:
Share on Facebook
Facebook
Share on Google+
Google+
Tweet about this on Twitter
Twitter
Share on LinkedIn
Linkedin