NUO INSTITUCINĖS GLOBOS – LINK ŠEIMAI ARTIMOS APLINKOS

8541So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja vyk­do ins­ti­tu­ci­nės glo­bos per­tvar­ką – per­ėji­mą nuo ins­ti­tu­ci­nės glo­bos prie šei­mo­je ir ben­druo­me­nė­je tei­kia­mų pa­slau­gų. Ša­ly­je vai­kų glo­bos na­mai per­tvar­ko­mi į ben­druo­me­ni­nius vai­kų glo­bos na­mus.

Ženg­tas pirmas žings­nis

An­ta­za­vės so­cia­li­nių pa­slau­gų cen­tre „Kar­tų na­mai“ glo­bo­ja­mi 26 auk­lė­ti­niai. Netoli Du­se­tų, Už­til­tė­je, an­ta­za­viš­kiai su Lietuvos ir užsienio šalių parama įrengė ben­druo­me­ni­nius na­mus vai­kams. Čia nu­pirk­tas at­ski­ras na­mas. Jis re­no­vuo­tas ir pri­tai­ky­tas gyventi aš­tuo­niems vaik­ams.

An­ta­za­vės so­cia­li­nių pa­slau­gų cen­tro „Kar­tų na­mai“ di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja so­cia­li­niam dar­bui Ma­ry­tė Ši­lei­kie­nė sa­ko, jog įkur­tu­ves ten­ka ati­dė­ti dėl pa­pras­čiau­sių ma­te­ria­li­nių da­ly­kų. Ben­druo­me­ni­niams vai­kų na­mams Už­til­tė­je trūks­ta bal­dų.

Obe­liai jau per­si­tvar­kė

Kol an­ta­za­viš­kiai dar tik ruo­šia­si aštuonetą glo­bos na­muose kol kas gyvenančių vaikų įkur­din­ti ben­druo­me­ni­niuo­se na­muo­se Už­til­tė­je, prie gar­sė­jan­čio tra­di­ci­nė­mis žir­gų lenk­ty­nė­mis Sar­tų eže­ro, už ke­lių de­šim­čių ki­lo­met­rų nuo An­ta­za­vės esan­tys Obe­lių vai­kų glo­bos na­mai vi­sus sa­vo ug­dy­ti­nius jau ap­gy­ven­di­no at­ski­ruo­se na­muo­se.

Obe­lių vaikų glo­bos na­mų di­rek­to­rius Ta­das Sta­kė­nas sa­ko, jog tai bu­vo šioks toks iš­šū­kis. Ug­dy­ti­nių ne­įkur­din­si bet ko­kia­me na­me. Svar­bu lai­ky­tis nu­sta­ty­tų hi­gie­nos nor­mų, pa­sta­to iš­pla­na­vi­mo, kvad­ra­tū­ros rei­ka­la­vi­mų. Ja­me tu­ri bū­ti ke­li mie­ga­mie­ji, sa­ni­ta­ri­niai maz­gai, vir­tu­vė, ben­dras erd­vus kam­ba­rys ir t. t. Neabejotinai verta, tačiau nebuvo ­leng­va su­ras­ti ke­tu­ris at­ski­rus na­mus. Du pa­vy­ko iš­si­nuo­mo­ti vie­to­je – Obe­lių se­niū­ni­jo­je, ki­tus du – Ro­kiš­kio mies­te.

Dar ne­se­niai Obe­lių glo­bos na­muo­se au­go 60 auk­lė­ti­nių. Pas­ta­rai­siais me­tais jų skai­čius su­ma­žė­jo iki 40. Ke­tu­riuo­se at­ski­ruo­se na­muo­se da­bar gy­ve­na po aš­tuo­nis bu­vu­sių ins­ti­tu­ci­nių Obe­lių vai­kų glo­bos na­mų ug­dy­ti­nius. Pa­grin­di­nia­me pa­sta­te be­li­ko tik pil­na­me­tys­tės su­lau­kusių jaunuolių grupė, ku­rie dar mo­ko­si ben­dro­jo ar pro­fe­si­nio lavinimo mo­kyk­lo­se.

Pa­klaus­tas, ar pa­si­tei­si­no to­kia vai­kų globos na­mų per­tvar­ka, Obe­lių glo­bos na­mų di­rek­to­rius T. Sta­kė­nas pa­tei­kė štai to­kį iš­kal­bų fak­tą. „Anks­čiau, kai iš ben­dros iš­vy­kos ar­tė­da­vo­me prie Obe­lių, vai­kai gi­liai at­si­dus­da­vo ir sa­ky­da­vo, jog vėl grįž­ta­me į in­ter­na­tą, o da­bar ma­lo­nu jų aky­se to­kiais at­ve­jais ma­ty­ti džiaugs­mo ki­birkš­tė­les ir gir­dė­ti, jog par­va­žiuo­ja na­mo“, – pa­sa­ko­ja T. Sta­kė­nas.

Da­bar vai­kai tu­ri ne tik tik­rus sa­vo na­mus, bet ir sa­vo kie­mą, sa­vo erd­vę, ga­li rū­pin­tis ap­lin­ka. Auk­lė­ti­niai gy­ve­na kaip ir dau­ge­lis jų ben­dra­am­žių, ku­riuos au­gina tė­vai.

Vai­kams tik­rai ge­riau

Obe­lių glo­bos na­mų di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja so­cia­li­niams rei­ka­lams Elo­na Ado­ma­vi­čie­nė pa­sa­ko­ja, kad pir­mo­ji šei­my­na at­ski­ra­me ben­druo­me­ni­nia­me na­me įsi­kū­rė be­veik prieš tre­je­tą me­tų – 2017 m. va­sa­rį, pas­ku­ti­nė – šių me­tų rug­sė­jį. Pa­skirs­ty­ti vai­kus, ku­rie kar­tu gy­vens vie­na­me ar ki­ta­me na­me ne­bu­vo su­dė­tin­ga, nes ir ins­ti­tu­ci­niuo­se na­muo­se jie jau au­go at­ski­romis grupelėmis. Pa­si­steng­ta, kad bro­liu­kai ir se­su­tės ar ki­tais gi­mi­nys­tės sai­tais su­si­ję vai­kai aug­tų kar­tu.

E. Ado­ma­vi­čie­nė at­vi­rai sa­ko, kad taip gy­ven­ti jų ug­dy­ti­niams daug jau­kiau ir ge­riau ne­gu ins­ti­tu­ci­niuo­se na­muo­se. Čia vai­kai tam­pa sa­va­ran­kiš­kes­ni, ge­riau ug­do­mi jų so­cia­li­niai įgū­džiai. Po pa­mo­kų ir ki­tų veik­lų ug­dy­ti­niai į sa­vo na­mus par­va­žiuo­ja mo­kyk­li­niu au­to­bu­su, kaip ir vi­si ki­ti mo­ki­niai. Jiems ypač pa­tin­ka vi­siems kar­tu ei­ti į par­duo­tu­vę ir su so­cia­li­ne dar­buo­to­ja įsi­gy­ti mais­to pro­duk­tų, hi­gie­nos reik­me­nų ir ki­tų bū­ti­niau­sių pre­kių. Kiek­vie­na to­kia šei­my­na tu­ri ben­drą de­be­ti­nę ban­ko kor­te­lę. Tai­gi, vai­kai mo­ko­mi fi­nan­si­nio raš­tin­gu­mo. Tai la­bai svar­bu, nes vie­ša pa­slap­tis, kad dau­ge­lis ins­ti­tu­ci­nė­je glo­bo­je au­gu­sių auk­lė­ti­nių, pra­dė­ję sa­va­ran­kiš­ką gy­ve­ni­mą, ne­su­ge­ba tin­ka­mai tvar­ky­ti sa­vo pi­ni­gų, jiems trūks­ta ki­tų so­cia­li­nių įgū­džių.

Vai­kai, aug­da­mi bendruomeniniuose vaikų globos namuose, mokosi tvarkytis, įgyja higienos įgūdžių. Anot E. Ado­ma­vi­čie­nės, net ir ne tai yra svarbiausia. „Visada pabrėžiu, kad nedarome darbų už juos. Jei matome, kad trūksta kažkokių įgūdžių, duodame užduotis, bet viską padaryti turi jie patys“, – sako ji. Smagu žiūrėti, kaip jie ne tik sa­vo kam­ba­riais rūpinasi, bet ir vi­są na­mą, jo kie­mą prižiūri, kar­tu su so­cia­li­niais dar­buo­to­jais ruo­šiai mais­tą, čia vy­res­nie­ji at­sa­kin­giau rū­pi­na­si ma­žes­niai­siais sa­vo bro­liu­kais ir se­su­tė­mis.

Tie­sa, to­kia vai­kų globos na­mų per­tvar­ka iš so­cia­li­nių dar­buo­to­jų rei­ka­lau­ja di­des­nių pa­stan­gų, at­sa­ko­my­bės, ge­res­nio pa­si­ren­gi­mo to­kiam at­sa­kin­gam dar­bui. Da­bar so­cia­li­nis dar­buo­to­jas, bū­da­mas su vai­kais, ne tik pri­va­lo jiems vi­są pa­rą bū­ti tikrtu tė­vu ar ma­ma, bet ne­re­tai stai­ga su­si­klos­čius ne­nu­ma­ty­toms ap­lin­ky­bėms, pats im­tis ryž­tin­gų veiks­mų.

Už lan­go tam­sus gruo­džio va­ka­ras. Vie­na­me iš jau­kių na­mų ap­si­gy­ve­nu­si Ur­tė su­si­ran­go ant minkš­to fo­te­lio ar­čiau šil­tos kros­nies ir pie­šia vi­so­mis va­sa­ros spal­vo­mis žy­din­čią pie­vą. Nė ne­rei­kia bū­ti psi­cho­lo­gu, jog su­pras­tum, jog mer­gai­tei čia ge­ra ir jau­ku. O štai Mantas iš ka­la­dė­lių sta­to na­mą. Gal jis bus pa­na­šus į tuos, ku­riuo­se žen­gė pir­muo­sius sa­vo žings­nius gy­ve­ni­me, gal į ši­tuos, kur da­bar jau­kiai gy­ve­na, kur ry­tais kve­pia  gar­džiais bly­nais ir sal­džia uo­gie­ne, o gal į pi­lį, ku­rią no­rė­tų pa­si­sta­ty­ti už­au­gęs… Ins­ti­tu­ci­niuose glo­bos na­muo­se au­gę vai­kai ne­no­ri kal­bė­ti ar­ba sva­jo­ti apie sa­vo at­ei­tį, o įsi­kū­rę ben­druo­me­ni­niuo­se – jie jau pra­de­da sta­ty­ti sa­vo sva­jo­nių pi­lis.

 

„Zarasų kraštas“ inf.

Dalintis soc. tinkluose:
Share on Facebook
Facebook
Share on Google+
Google+
Tweet about this on Twitter
Twitter
Share on LinkedIn
Linkedin