PALYDIMOJI GLOBA – TILTAS Į NAUJĄ GYVENIMĄ

ggnUtenos apskritis – viena iš septynių Lietuvos apskričių, kuriose teikiamos palydimosios globos paslaugos. Ši paslauga nuo balandžio mėnesio teikiama broliams Mindaugui ir Pauliui (vardai pakeisti), kuriuos sudėtingos gyvenimo aplinkybės, tėvų nepriežiūra, rūpesčio stoka įstūmė į akligatvį. Išėję iš vaikų globos namų vaikinai neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, glaudėsi tai pas vienus, tai pas kitus draugus, negalėjo susirasti darbo, pečius prislėgė skolų našta. Šiuo metu su jais dirbanti socialinė darbuotoja Agnė Druteikienė džiaugiasi: jaunuoliai baigia išmokėti skolas, dirba ir kuria ateities planus.

Pagalba turintiems mažiau galimybių

Palydimoji globa – tai socialinė paslauga, teikiama tuo metu, kai jaunuoliai (taip pat ir turintys negalią ar specialiųjų ugdymosi poreikių) rengiasi palikti globos instituciją, rūpintojo ar socialinę riziką patiriančios šeimos namus arba jau yra pradėję savarankiškai gyventi, tačiau, siekiant visavertės jaunuolio integracijos į visuomenę, jam ir toliau teikiamos paslaugos bei parama. Paslauga gali būti teikiama 17–24 metų amžiaus jaunuoliams.

Palydimosios globos paslaugų pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad visiems mažiau galimybių turintiems minėto amžiaus jaunuoliams būtų prieinama ir suteikiama reikalinga konsultacinė, psichosocialinė ir kita pagalba bei tikslinės paslaugos, siekiant šių jaunuolių sėkmingos adaptacijos bendruomenėje, pereinant į savarankišką gyvenimą. Paslauga gali būti teikiama su apgyvendinimu ir be jo.

Svarbiausia ne išmokyti tvarkytis, o ugdyti kaip asmenybes

Palydimosios globos paslaugą teikiančios UAB „Projektų įgyvendinimo grupė“ direktorė Kristina Jurjonė akcentavo, jog palydimosios globos tikslas – suteikti jaunuoliams pasitikėjimo savimi ir motyvuoti siekti tikslų.

„Palydimoji globa nėra nuolatinė priežiūra ar rūpyba, – sakė pašnekovė. – Mes mokome juos tvarkymosi, higienos, tačiau ne tai svarbiausia. Visada pabrėžiu, kad nedarome darbų už juos. Jei matome, kad trūksta tam tikrų įgūdžių, – duodame užduotis, bet viską padaryti turi jie patys. Prieš iš projekto lėšų išnuomojant būstą įvertiname, ar jaunuolis jau turi pradinius savarankiško gyvenimo įgūdžius. Mes padedame juos ugdyti ir tobulinti. Stengiamės išugdyti pagarbų santykį su jaunuoliu:  nesmerkiame jo, nevertiname, koks buvo anksčiau, žiūrime į tai, koks jis yra dabar. Pradėję dirbti, sudarome savarankiško gyvenimo planą. Planuojame keliems mėnesiams, paskui – papildome.“

„Projektų įgyvendinimo grupės“ direktorė atkreipė dėmesį, kad krizines situacijas išgyvenančiose šeimose ar globos įstaigose augę jaunuoliai linkę nuvertinti savo gebėjimus, jiems trūksta ryžto ir motyvacijos, be to, sunku planuoti pajamas ir išlaidas. Projekto metu specialistai jaunuolius ugdo ir stiprina kaip asmenybes, o pagrindinis darbo įrankis – pokalbis. Atvejo vadybininkai kalbasi apie tai, kodėl svarbu mokytis, baigti mokyklą ir siekti aukštesnio išsilavinimo, dirbti.

„Labai pasiteisino tai, kad išnuomojam jiems butą, – džiaugėsi K. Jurjonė. – Jie supranta, kad gali turėti savo gyvenamąjį būstą, supranta, koks nepaprastas tai jausmas. Tai didelė motyvacija. Tuomet jie pradeda stengtis, dirbti ir užsidirbti, kad po projekto patys galėtų tą būstą išlaikyti.“

K. Jurjonė informavo, kad palydimosios globos paslauga teikiama arba jau suteikta 135 jaunuoliams iš septynių apskričių. Utenoje pagalba jau suteikta 27 jaunuoliams, dabar paslauga be apgyvendinimo teikiama 9, su apgyvendinimu – 10 jaunuolių. Pašnekovė džiaugėsi, kad Utenoje veikiančios socialinių paslaugų įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos noriai bendradarbiauja, padeda rasti pagalbos reikalingus jaunuolius.

Padėjo įsidarbinti, susirasti būstą

Mindaugas ir Paulius kilę iš daugiavaikės šeimos, tačiau pagalbos negalėjo tikėtis nei iš motinos, nei iš brolių ir sesers, tad palikus globos įstaigą teko glaustis pas draugus. Kai pateko į palydimosios globos projektą, vaikinai turėjo po kelis tūkstančius eurų skolų: Mindaugas buvo įsiskolinęs „Sodrai“, o Paulius – prisiėmęs daug greitųjų kreditų.

„Projekto metu suradome jiems darbus. Paulius turi psichikos negalią, įsidarbinti gimtajame mieste buvo sudėtinga, darbus abiems radome Vilniuje. Džiaugiuosi, kad Paulius sėkmingai praėjo bandomąjį laikotarpį, dirba ir jam gana gerai sekasi. Iš projekto lėšų išnuomojome butą. Porą mėnesių dar mokėjome komunalinius mokesčius, dabar juos sumoka patys. Kai projektas baigsis, jie patys galės išlaikyti butą,“ – pasakojo A. Druteikienė. Socialinė darbuotoja džiaugėsi, kad šiuo metu Mindaugas jau visiškai nebeturi skolų, o Pauliui jų liko labai nedaug.

Pradėjus teikti palydimosios globos paslaugą, socialinė darbuotoja kartu su broliais lankėsi pas antstolius, padėjo sutvarkyti dokumentus, kad skolas nuskaičiuotų po truputį, o ne visą sumą iškart. A. Druteikienė lydėjo brolius ir į Užimtumo tarnybą, kartu su Pauliumi lankėsi pas pedagoginės psichologinės tarnybos specialistus ir padėjo prasitęsti neįgalumą.

Mokosi gyventi savarankiškai

Kaip pasakojo socialinė darbuotoja A. Druteikienė, pradėję savarankišką gyvenimą broliai stokojo ne tik finansinio raštingumo, bet ir buities tvarkymo bei higienos įgūdžių. Reikėjo sudarinėti grafikus, kada kuriam tvarkyti namus, mokyti prižiūrėti save, taupyti. Šiandien broliai gyvena beveik savarankiškai, o socialinei darbuotojai skambina kaip artimai giminaitei – paprašyti patarimo, pasidžiaugti pasiekimais. Nuo pat pradžių, pasak pašnekovės, Mindaugas ir Paulius buvo labai imlūs, juos tereikėjo pakreipti tinkama linkme.

„Viena didžiausių problemų, ir su ja susidūrė ne tik Mindaugas ir Paulius, yra visuomenės požiūris. Tokiems jaunuoliams labai sunku susirasti būstą, žmonės jais nepasitiki, bijo. Tokį atstūmimą pastebiu ir valstybinėse įstaigose. Jei į įstaigą nueina nelydimi suaugusiojo, į juos žiūri kaip į antrarūšius, – apgailestavo socialinė darbuotoja. – Dabar žmonės, kurie išnuomojo jiems būstą, žiūri jau visai kitaip – pradeda pasitikėti, žino, kad nuoma bus sumokėta laiku, kad jaunuoliai jiems nepridarys sunkumų. Taip pat didelė problema – nežinojimas, kaip elgtis su pinigais. Jie nepratę taupyti, gauna pinigus ir iškart išleidžia. Mokom, kad reikia šiek tiek atsidėti neplanuotoms išlaidoms.“

Sudėtingomis sąlygomis augę jaunuoliai, anot specialistės, jaučiasi pažeidžiami, neturi tinkamo gyvenimo pavyzdžio ir bendravimo su suaugusiais patirties, apskritai yra nusivylę suaugusiais, todėl palydimosios globos projektas – jiems didelė paspirtis. A. Druteikienė neturi abejonių, kad projektui pasibaigus broliai gebės tvarkytis savarankiškai.

„Teikdami palydimosios globos paslaugą, mes suteikiam jaunuoliams gyvenimo pagrindą, kurio jie negauna globos įstaigoje arba augdami su jais nesirūpinančiais tėvais, – sakė socialinė darbuotoja A. Druteikienė. – Mindaugo ir Pauliaus situacija buvo viena iš sudėtingesnių, bet pradėjus dirbti jie nė karto manęs nenuvylė ir, esu tikra, kad ateityje jiems viskas bus gerai.“

 

„Utenio“ inf.

Dalintis soc. tinkluose:
Share on Facebook
Facebook
Share on Google+
Google+
Tweet about this on Twitter
Twitter
Share on LinkedIn
Linkedin