SAVARANKIŠKO GYVENIMO NAMUOSE ĮSIKŪRUSI ŽANA – APIE GYVENIMĄ, DARBĄ IR SVAJONĘ PAMATYTI AMERIKĄ

17Šios istorijos herojė – netrukus 35-ąjį gimtadienį švęsianti Žana. Komunikabili, drąsi, linksma – tokia ji. Įsikūrusi Žana Kaune, savarankiško gyvenimo namuose „Būkime drauge“. Gyvenimas jaunos moters nelepino. Kaip pati sako, stogas virš galvos – didelė laimė, o kai šalia šaunios kambariokės ir kiekviename žingsnyje palaikanti šių namų įkūrėja Snieguolė, tai jokie sunkumai nebaisūs.

Reikia ne institucijų, o tikrų namų

Beveik prieš trejus metus savarankiško gyvenimo namus „Būkime drauge“ įkūrusi Snieguolė Butrimavičienė pasakojo, kad su proto negalią turinčiais žmonėmis ji ilgus metus dirbo Vilijampolės socialinės globos namuose. Anot jos, tam tikro amžiaus sulaukę globotiniai būdavo perkeliami į psichoneurologinius namus. Moteris tam nepritarė.

„Labai neteisinga, kad jie turėjo kažkur iškeliauti, nors galėtų savarankiškai gyventi“, – pasakojo pašnekovė.

Tai ir buvo priežastis, paskatinusi Snieguolę įkurti namus, kuriuose oriai galėtų gyventi proto negalią turintys asmenys. Anot jos, pirmuosiuose tokiuose namuose apsigyveno vaikinų grupelė, o neilgai trukus duris atvėrė ir kiti. Ramiame kvartale Kauno pakraštyje šiandien jaukiai įsikūrė 4 merginos bei Snieguolė su ne ką mažiau šiems namams atsidavusiu vyru Sauliumi.

Institucinis antspaudas lieka visam gyvenimui

Anot pašnekovės, ne institucijų, bet tikrų namų, kuriuose būtų ugdomas savarankiškumas, o gyventojai galėtų užsiimti saviraiška, sulauktų kokybiškos socialinės ir psichologinės pagalbos – poreikis milžiniškas.

„Institucinis antspaudas lieka visam gyvenimui. Visų pirma tai pasireiškia egocentrizmu, savanaudiškumu, maisto kaupimu, nemokėjimu elgtis su pinigais. Apsigyvenus šiuose namuose merginos labai pasikeitė, tapo daug savarankiškesnės. Šiandien jos daug ką gali pasidaryti pačios – ir viešuoju transportu naudojasi, ir maistą gaminasi. Labai išaugo atsakomybė, atsirado savikontrolė, supratimas, kaip elgtis galima, o kaip ne. O tai, kad gali dirbti – pats didžiausias privalumas“, – pasakojo Snieguolė ir paaiškino, kad jos tikslas – padėti pasiruošti visiškai savarankiškam gyvenimui.

Grįžkime prie šio pasakojimo herojės Žanos. Mergina pasakojo, kad artimų giminaičių neturi: „Tikri tėvai mane paliko. Patekau į kūdikių namus Kaune, o vėliau gyvenau vaikų namuose, pas globėjus. Prieš atsikraustydama čia gyvenau Kauno „Kartų namuose“. Ten man labai padėjo auginant sūnų.“

Žana – mama, tačiau jos sūnus šiuo metu gyvena su globėja, nes jai pačiai pasirūpinti berniuku buvo per daug sunku. Ji labai stengėsi. Stengiasi ir dabar – nuolat bendrauja telefonu ir nekantriai laukia kiekvieno gyvo susitikimo.

„Labai myliu jį ir gyvenime linkiu tik geriausio“, – kalbėjo Žana ir pridūrė, kad jos berniukas nepaprastai smalsus ir judrus – visai kaip ir mama.

Pašnekovė atskleidė, kad labai svarbią vietą jos gyvenime užima profesinė veikla. Vienoje kavinėje kelias valandas kasdien Žana dirba virėjos padėjėja-indų plovėja. Anot jos, darbas nėra lengvas, tačiau labiausiai ji džiaugiasi tuo, kad jaučiasi mylima ir įvertinta. Jauna moteris išsiskiria kruopštumu, o jos rankomis kryželiu siuvinėti paveikslėliai tiesiog neprilygstami. Beje, siuvinėjimas yra ir Snieguolės hobis, jiedvi tikrai turi apie ką pasikalbėti.

 

Savarankiško gyvenimo namuose pašnekovė gyvena jau kelerius metus ir sako, kad smagiausia tai, jog visada yra ką veikti. Kai nedirba, visos 4 merginos prižiūri sodą ir čia pat esantį daržą, atlieka namų ruošos darbus, o užvis labiausiai mėgsta keliauti po Lietuvą ir užsienio šalis. Mums besikalbant Žana atskleidė, kad didžiausia jos svajonė – aplankyti tolimąją Ameriką. Kodėl, paklausite? Pašnekovė paaiškino, kad jai labai patinka miestų peizaže išnyrantys dangoraižiai.

Dalintis soc. tinkluose:
Share on Facebook
Facebook
Share on Google+
Google+
Tweet about this on Twitter
Twitter
Share on LinkedIn
Linkedin