Šeimynos mama O. Jogienė: „Namus praradusių vaikų globa – tai gyvenimo būdas“

globaAnt sofos jaukiai įsitaisiusią mama supa dešimties vaikų būrys: prie jos glaudžiasi ir pati mažiausia 7-metė, ir jau tuoj į savarankiško gyvenimo kelią išeisiantis 19-metis. Tokią jausmingą šeimynos gyvenimo akimirką pamatėme pravėrę Žemaičių Naumiesčio seniūnijos Grygališkės kaime esančių Onos Jogienės šeimynos namų duris, rašo „Šilutės naujienos“.

Vaikystėje ir pati našlaitės dalią patyrusi O. Jogienė vaikų globos šeimyną įkūrė prieš 20 metų. Per šį laiką į gyvenimą ji išleido apie 30 globotinių, kuriuos visus vadina savo vaikais.

Gegužė – šeimos mėnuo, tad šia proga ir kviečiame susipažinti su išskirtine Šilutės rajono šeima, kasdieniais jos gyvenimo džiaugsmais ir rūpesčiais. Galbūt O. Jogienės pavyzdys įkvėps ir jus tapti globėjais bei šeimos jaukumą dovanoti likimo nuskriaustiems, tėvų globos netekusiems vaikams.

Ir nors tokių šeimynų rajone yra ne viena, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba konstatuoja, kad nuolatinių globėjų Šilutės rajone stipriai trūksta.

Šiuo metu augina 10 vaikų

Aplankyti O. Jogienės šeimynos nuvykome kartu su Vaiko teisių tarnybos atstove Greta Bliutaite. Grygališkėje esančiuose namuose mus pasitiko O. Jogienė ir pati jauniausia šeimos narė Adrija. Vos įžengę į šeimos namus pajutome jų šilumą ir jaukumą. Besišnekučiuojant su O. Jogiene kambaryje vis pasirodydavo pati mažiausia namų gyventoja, kuri drąsiai šnekino Vaiko teisių atstovę G. Bliutaitę, įteikė jai savo piešinį. Tačiau savo dėmesiu ji nė karto neaplenkė ir šalia sėdinčios mamos.

Rūpintis didele šeimyna mamai talkina socialinė darbuotoja, Onutės marti Sandra Birbalienė, jos padėjėjai Raimonda Judvytienė ir Jonas Tarozas. Pasak O. Jogienės, be jų pagalbos būtų sunku. Moteris džiaugiasi, jog šeimynoje dirba vaikus nuoširdžiai mylintys žmonės.

Šiuo metu šeimynoje auga 10 vaikų: vyriausiajam jau 19 metų, jis abiturientas, mažiausiajai – 7 metukai. Didžioji dalis šeimynos vaikų lanko mokyklas Žemaičių Naumiestyje. Ponia Onutė visus vaikus, augančius jos šeimynoje vadina savo vaikais. Ji gerai žino vaiko gyvenimą be tėvų, nes pati dar būdama kūdikis, vos 8 mėnesių liko našlaite. Moters likimas nebuvo lengvas: netekusi mamos augo atskirta ir nuo brolių, juos pažino tik paauglystėje. Todėl dabar O. Jogienė padeda savo vaikams palaikyti giminiškus santykius, nori kad jie pažintų savo šeimas. Onutei būna liūdna, kad kartais šeimynos globotinių artimieji juos atstumia, nenori bendrauti, neatsiliepia į kvietimus atvykti ar priimti vaikus į svečius.

Jei reikia, randa pagalbą

Nors O. Jogienės namuose šiuo metu auga net 10 vaikų, visuose kambariuose ideali tvarka. Šeimininkės pasiteiravus, kaip pavyksta palaikyti tokią švarą, Onutė atsako, jog tik nuolatinis mokymas ir aiškinimas pakeičia vaikų įpročius į gerą.

„Kiekvienas vaikas, patenkantis pas mus jau turi savo skausmingą gyvenimo patirtį. Todėl rasti kalbą su vaiku nėra lengva, reikia duoti laiko jam apsiprasti naujoje aplinkoje. Kiekvienam to laiko reikia skirtingai. Net ir turint ilgametę patirtį, nėra lengva rasti kelią į vaiko širdelę. Jei reikia, aš vaikų atsiprašau, nes žinau, kaip skauda širdį jei ją be reikalo užgauna“, – atviravo šeimynos mama.

Onutė pripažįsta, kad kaip ir kiekvienuose namuose, taip ir jos šeimynoje būna visko: problemų, bėdų, džiaugsmingų akimirkų. Apie viską šeimynos nariai kalbasi ne tik tarpusavyje, bet konsultuojasi (jei reikia) su Vaikų teisių specialistais.

„Nes baisu yra suklysti, ne taip pasielgti. Jei reikia pagalbos patys jos ieškome, niekas juk nežinos, kad mums jos reikia, jei slėpsime, nesakysime, jog turime bėdų“, – svarsto O. Jogienė. Esant reikalui, Vaikų teisių specialistėms ji skambina ir po darbo valandų. Ir visada sulaukia patarimo, palaikančio žodžio ar kitos pagalbos.

Kartais problemas išspręsti padeda ir Žemaičių Naumiesčio bendruomenės namuose dirbanti gydytoja Loreta Šiaudvytytė, palaikymą ji jaučia ir iš mokyklų, kuriose mokosi vaikai, mokytojų. „Jei iškyla problemos, visada lankomės mokykloje, kalbamės su mokytoja, bei kartu pasistengiame rasti sprendimą“, – pasakojo Onutė.

O. Jogienės veikla žinoma visoje Lietuvoje

2012 m. šeimynos mamai Onai Jogienei buvo įteiktas aukščiausias socialinės srities apdovanojimas – „Gerumo žvaigždė“.

2013 m šioje šeimynoje buvo nufilmuotas ir trumpametražis dokumentinis filmas „Gegučių vaikai“, kuriame pasakojama apie šeimyną, kurioje globą ir šilumą rado jau kelios dešimtys tėvų paliktų vaikų.

Taigi Onutės nuoširdi veikla žinoma ne tik Šilutės rajone, bet ir visoje Lietuvoje. Tačiau to moteris nesureikšmina. Pasak jos, rūpintis šeimynos vaikais nėra pasiaukojimas, tai tiesiog gyvenimo būdas.

Prisimindama praeitį, O. Jogienė sako, jog jei vėl tektų rinktis, pasirinktų tokį pat kelią, nes neįsivaizduoja savo gyvenimo be vaikų.

Moteris atvirauja, jog kai vasarą vaikučiai išvažiuoja į stovyklas ir namai ištuštėja bei nutyla, ta tyla jai tampa našta. Kai ilgesys pasidaro nebepakeliamas, Onutė važiuoja aplankyti savo vaikų.

Paklausus, kaip sekasi išlaikyti tokį didelį būrį vaikų, šeimynos mama atsakė, jog svarbu protingai leisti gaunamus pinigus, be reikalo neišlaidauti. Tada užtenka viskam.

Daug daržovių šeimynos nariai užsiaugina patys ir džiaugiasi, kad valgo ekologišką maistą. Visi vaikai padeda darbuotis ūkyje: kiekvienas pasirenka jam malonų darbą – kas prižiūri braškes, kas vairuoja traktorių.

Šeimynos namų sienas puošia jau išėjusių vaikų nuotraukos. Onutė trumpai papasakoja apie kiekvieną vaiką, kur šiuo metu jis ir ką veikia. Per didžiąsias šventes į namus suvažiuoja nemažas būrys vaikų su šeimomis, prie vaišių stalo susirenka apie dešimt šeimų. Onutė džiaugiasi, jog vaikai nepamiršta namų, juos aplanko, pasidalina savo džiaugsmais, bėdomis. Ji visada padeda, jeigu kurį nors jau suaugusį vaiką ištinka bėda.

Globėjų labai trūksta

Paklausta, ką galėtų rekomenduoti šeimoms, kurios ateityje norėtų globoti vaikus, O. Jogienė atsakė, kad būsimi globėjai turėtų suprasti, jog tai darbas 24 valandas per parą, kuriame nėra laisvadienių. Pasak Onutės, tai sunkus ir labai atsakingas darbas, bet be galo malonus.

Klaipėdos apskrities vaikų teisių apsaugos skyriaus patarėja Šilutės rajone Indra Pranaitienė sako, kad mūsų rajone vaikus nuolat globoja 78 šeimos. Jei yra galimybė, vaikus stengiamasi apgyvendinti pas giminaičius. Bet šiuo metu globėjų šeimose vietos jau nebėra nė vienam bėdos ištiktam vaikui. Budinčių globėjų Šilutės rajone rėra nė vieno, nors įstatyminė bazė numato, jog mažyliai iki 3 metų papulti į globos įstaigas negali. Todėl pagalbos apgyvendinant vaikus tenka kreiptis ir į kitus rajonus.

Todėl vaikų teisių specialistai nori priminti ir paskatinti visus Šilutės rajono gyventojus nelikti abejingais ir savo namų šiluma bei jaukumu pasidalinti su gyvenimo nelepintais vaikais: tapti globėjais, kurie galėtų suteikti ne tik pastogę, bet ir saugumo jausmą bei išleistų į gyvenimą jau su teisingos šeimos pavyzdžiu.

Beatos Bajorinaitės straipsnį skaitykite: http://www.silutesnaujienos.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=21608:eimynos-mama-o-jogien-namus-praradusi-vaik-globa–tai-gyvenimo-bdas&catid=81:naujienos&Itemid=136

Dalintis soc. tinkluose:
Share on Facebook
Facebook
Share on Google+
Google+
Tweet about this on Twitter
Twitter
Share on LinkedIn
Linkedin