„TELŠIŲ ATJAUTA“ – PROJEKTO PARTNERIS ŽEMAITIJOS REGIONE

Neįgaliųjų reikalų departamento prie SADM projekto „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ įgyvendinimui partnerių atrankos konkursą Telšių mieste laimėjo Žemaitijos psichikos negalią turinčių žmonių klubas „Telšių atjauta“. Šio projekto tikslas — didinti darbingo amžiaus asmenų, turinčių psichikos ir (ar) proto negalią, savarankiškumą ir taip įgalinti juos gyventi bendruomenėje pagal jų poreikį teikiant bendruomenines apsaugoto būsto, socialinių dirbtuvių, įdarbinimo su pagalba paslaugas.

Kazimieras Mitkus, kuris vadovauja Lietuvos samariečių bendrijos Telšių skyriui bei Žemaitijos psichikos negalią turinčių žmonių klubui „Telšių atjauta“, teigė, kad tai yra novatoriškas projektas, kurį įgyvendinant bus daug iššūkių, bet džiugina tai, jog buvo atkreiptas dėmesys į labiausiai pažeidžiamą žmonių grupę.
Pasak jo, žmonėms, turintiems psichikos negalią, yra ypač svarbi prasminga veikla bei užimtumas. „Neturėdami užimtumo, šie žmonės iš nuobodulio ir beprasmiškumo griebiasi vaistų, o kai kurie iš jų dar ir klimpsta į alkoholio liūną. Norint ugdyti psichikos negalią turinčių žmonių norą dirbti ir užsidirbti, „Telšių atjauta“ dalyvauja trijuose Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuotuose projektuose — socialinių dirbtuvių, apsaugoto būsto ir įsidarbinimo su pagalba“,— akcentavo Kazimieras Mitkus.

Socialinėse dirbtuvėse įgyja darbinių įgūdžių
Siekiant padėti įgyti darbinių įgūdžių, kuriamos socialinės dirbtuvės. Vienose socialinėse dirbtuvėse turi dirbti ne mažiau kaip 10 proto ar psichikos negalią turinčių žmonių. Tokiu būdu paslaugų gavėjai lavins darbinius įgūdžius realioje darbo aplinkoje, o už tai gaus simbolinę 38 eurų išmoką.
Žemaitijos psichikos negalią turinčių žmonių klubo „Telšių atjauta“ rinkodaros specialistas Mantas Meižys, kuris taip pat savanoriškai prisideda prie samariečių veiklos, pasakojo, jog „Telšių atjautos“ savanoriai ne tik darbuojasi samariečių įkurtoje atiduotuvėje, bet ir socialinėse dirbtuvėse. „Stengiamės įveiklinti psichikos negalią turinčius žmones. Jie ne tik prisideda prie rūbų atrinkinėjimo ir rūšiavimo atiduotuvėje, bet ir prie kurmalkių ruošimo bei padėklų remonto socialinėse dirbtuvėse. Dabar kuriamos dar vienas socialinių dirbtuvių skyrius, kuriame pradėsime gaminti lauko baldus iš palečių, medinius gėlių vazonus. Taip pat į rinką žadame tiekti betoninius vazonus bei šiukšliadėžes. Po truputį jau pradedame įgyvendinti šias idėjas“,— sakė Mantas Meižys. Rinkodaros specialistas, nešantis ir užimtumo specialisto naštą, parenka ir suskirsto žmonėms tinkamus darbus, stengiasi parinkti tai, kas yra paklausu darbo rinkoje.

Gerėja emocinė būsena
Socialinių dirbtuvių vadovė Dovilė Musulienė pasidžiaugė ne tik dirbtuvėse besidarbuojančių žmonių užimtumu, bet ir jų pagerėjusia emocine būsena. „Beveik kiekvieną rytą išgirstu, kaip jie gerai miegojo, kad vaistų nebereikia. Laukia, kada galės ir vėl čia ateiti, nes jiems reikia to dėmesio, išklausymo ir patarimo“,— dalijosi įspūdžiais Dovilė Musulienė. Ji savo ruožtu taip pat padėkojo mažmeninės prekybos tinklui „Norfa“ už paskutinės dienos maisto tiekimą. Paslaugos gavėjai kiekvieną dieną gauna pietus, maisto išsinešimui, taip pat šviežios duonos, kurios parūpina kepykla „Gardėsis“.

Dalis institucinėse globos įstaigose gyvenančių neįgaliųjų gali gyventi bendruomenėje
Pastebima, jog daug negalią turinčių žmonių gyvena globos įstaigose. Nemažai iš jų, gavę tinkamą pagalbą, galėtų gyventi kartu su visais bendruomenėje. Nuo 2020 m. prasidėjo antras institucinės globos pertvarkos etapas, kuriame teikiama apsaugoto būsto paslauga. Telšiuose 6 psichikos ar proto negalią turintys asmenys apgyvendinti jiems suteiktame būste, kuriame tvarkosi savarankiškai, gaudami tik minimalią atvejo vadybininko pagalbą. Atvejo vadybininkas pataria iškilus problemoms, padeda tvarkyti finansus, pajamas, ugdo savarankiškumą ir padeda atkurti socialinius ryšius.

„Reorganizuojant Dūseikių socialinės globos namus, pirmenybę teikėme šioje globos įstaigoje gyvenantiems žmonėms, kurie buvo atrinkti pagal atitinkamus vertinimus, kad jie gali gyventi savarankiškai su minimalia socialinio darbuotojo priežiūra. Šiuo metu apsaugotame būste esame apgyvendinę 3 žmones iš Dūseikių socialinės globos namų, kurie yra atvykę svečiavimosi atostogų. Stebime, ar jie gali ir ar sugebės gyventi savarankškai. Išnuomojome 3 būstus, kuriuose gyvena 3 žmonės iš bendruomenės ir 3 žmonės iš minėtos globos įstaigos, t.y. 2 vyrai iš Dūseikių socialinės globos namų gyvena Kęstučio g., viena moteris iš Dūseikių socialinės globos namų ir viena mergina iš bendruomenės gyvena Dariaus ir Girėno g., o pora — Ventos gatvėje“,— kalbėjo atvejo vadybininkė. Anot jos, daug metų draugaujančiai porai buvo išnuomota dalis namo miesto pakraštyje, todėl žmonės džiaugiasi nuošalumu, nes nebepatiria aplinkinių užgauliojimų dėl savo negalios.
Dariaus ir Girėno gatvėje išnuomotame būste gyvenanti mergina atviravo, jog jai nebereikia vaistų nuo nemigos. „Dabar jiems leidžiame ramiai apsiprasti su gyvenamąja vieta, o vėliau ieškosime užimtumo. Dar tik prasidėjo antras projekto mėnuo, tad stebėsime, kaip jiems sekasi, kiek reikia pagalbos, padėsime planuoti asmeninį biudžetą“,— teigė Edita Rutkauskienė.

Įdarbinimas su pagalba – dar viena paslauga neįgaliesiems
Dar viena paslauga, kuri galėtų padėti neįgaliesiems įsilieti į darbo rinką — įsidarbinimas su pagalba. Šios paslaugos tikslas — padėti darbingo amžiaus asmeniui, kuris nori ir gali dirbti atviroje darbo rinkoje, tačiau dėl savo negalios pobūdžio ar visuomenėje vyraujančios diskriminacijos negali rasti darbo ir įsitvirtinti atviroje darbo rinkoje. „Darbdaviai dažniausiai žiūri skeptiškai, nes nori tokio darbuotojo, kuris dirbtų pilnu etatu, o tokie žmonės gali dirbti tik puse etato pagal neįgalumo lygio pažymą, t.y. daugiausiai iki 4 val., kai kurie gali dirbti tik iki 2 val. Šita spraga yra didelė, nes mes neturime kuo motyvuoti darbdavį, kodėl būtent jis turėtų priimti tokį žmogų“,— konstatavo projekto vadovė Eglė Meižienė.

Pasak jos, su kiekvienu paslaugos gavėju yra bendraujama, siekiant nustatyti stipriąsias ir silpnąsias puses bei charakterio bruožus. Taip pat stengiamasi išsiaiškinti, ką žmonės nori ir gali dirbti, kad būtų galima surasti tinkamiausią darbo vietą. „Jau kopiame į trečią mėnesį, tai kol kas atrodo, jog viskas sklandžiai vyksta. Aišku, dabar mūsų paslaugos gavėjai iš Užimtumo tarnybos gauna nedarbo išmoką, tai nenori eiti dirbti, bet tikimės, kad po gruodžio mėnesio situacija pasikeis“,— atviravo Eglė Meižienė.
Lietuvos samariečių bendrijos Telšių skyriaus bei Žemaitijos psichikos negalią turinčių žmonių klubo „Telšių atjauta“ vadovas Kazimieras Mitkus džiaugėsi jauna komanda, kuri, jo žodžiais tariant, yra socialiai jautrūs žmonės, siekiantys bendro tikslo. „Kiek leidžia mūsų išmonė ir jėgos, tiek stengiamės padėti kiekvienam žmogui. Vienas to nepadarysi, todėl džiaugiuosi susibūrusia bendraminčių komanda, kuri bendromis jėgomis ieškos būdų, kaip padaryti, kad dar būtų geriau“,— sakė Kazimieras Mitkus.

“Kalvotoji Žemaitija” inf.

Dalintis soc. tinkluose:
Share on Facebook
Facebook
Share on Google+
Google+
Tweet about this on Twitter
Twitter
Share on LinkedIn
Linkedin