Telšių regionas: dėmesys prevencinėms paslaugoms, bet vaikų namų pertvarka sklandžiai vyksta ne visur

KomandaVietoj vaikų namų – gyvenimas šeimoje arba jai artimoje aplinkoje, vietoj globos namų žmonėms su proto ir psichikos negalia – paslaugos bendruomenėje. Toks yra šalyje vykdomos institucinės globos pertvarkos siekis. Bet ar jis virs kūnu Telšių regione? Apie tai – pokalbis su pertvarkos procesų Telšių regione eksperte Živile Jurgutiene.

– Kalbant apie socialius klausimus, dažnai sakoma, kad Lietuvoje dirbama su pasekmėmis, o per mažai dėmesio skiriama prevencijai. Kaip, Jūsų matymu, yra Telšių regione?

– Galiu pasidžiaugti, kad Telšių regiono savivaldybės supranta prevencinių paslaugų svarbą. Kalbant apie vaiko galimybes augti šeimoje, tai ypač svarbu.

Telšių, Mažeikių, Plungės rajonų savivaldybės teikia krizinės motinystės paslaugas, didelis dėmesys skiriamas kompleksinei pagalbai kiekvienai šeimai.

Telšių regionas džiugina ir vaikų dienos centrų skaičiumi. Telšių rajonas jų turi 10, Plungės rajonas – 5, Mažeikių rajonas – 4, Rietavas – 2 vaikų dienos centrus. Ateityje planuojama steigti naujus vaikų dienos centrus, stiprinti jau veikiančius.

– O kaip situacija su vaikų globos namų pertvarka?

– Kalbant apie vaikų globos namų pertvarką, deja, ne visose savivaldybėse ji vyksta sklandžiai. Kaip geruosius pavyzdžius norėčiau paminėti Telšių mieste įsikūrusios VšĮ „Kurkime vaikams rytojų“ iniciatyvą teikti bendruomeninių vaikų globos namų paslaugas, taip pat ir institucinės globos pertvarkos projekto rėmuose. Telšių vaikų globos namuose tebeglobojama 15 vaikų, o 16 šios institucijos vaikų apsigyvenę VšĮ „Kurkime vaikams rytojų“ bendruomeniniuose vaikų globos namuose.

Tenka apgailestauti, kad Mažeikių rajono ir Rietavo savivaldybėse dar nėra tokių paslaugų. Rietavo socialinių paslaugų centras globoja 3 vaikus, o Bendruomeniniame pagalbos vaikams centre Mažeikiuose globojami 29 vaikai. Tačiau abi šios savivaldybės teikė pasiūlymus ES projektui „Bendruomeninių vaikų globos namų ir vaikų dienos centrų tinklo plėtra“.

Prie gerųjų pavyzdžių tai pat norėčiau paminėti Plungę. Plungės rajono savivaldybėje į pertvarkomų įstaigų sąrašą įtraukti Plungės vaikų globos namai pernai rugsėjį reorganizuoti prijungiant juos prie Plungės socialinių paslaugų centro. Šiuo metu 6 Plungės socialinių paslaugų centro globotiniai gyvena bendruomeniniuose vaikų globos namuose, o institucijoje – 15 vaikų.

Įstaiga sparčiai orientuojasi į naujų formų bendruomeninių paslaugų teikimą – įkurtas Globos centras, bendruomeniniai vaikų globos namai, atskirame padalinyje teikiama kompleksinė pagalba besilaukiančioms moterims ir vienišų motinų šeimoms su vaikais iki 3 metų amžiaus, esant poreikiui ir su vyresniais vaikais.

– Kaip viena iš priemonių atsisakyti vaikų globos namų įvardijami budintys globotojai. Šie žmonės laikinai esant sudėtingai situacijai gali priimti globoti vaikus. Kaip sekasi Telšių regionui surasti tokių globėjų?

Tenka apgailestauti, tačiau dar ne visose savivaldybėse pavyko išplėtoti budinčių globotojų veiklos paslaugą. Džiugu, kad šią paslaugą pertvarkos projekto rėmuose teikia Telšių socialinių paslaugų centro struktūrinis padalinys Globos centras. Šioje savivaldybėje naujai be tėvų globos likę vaikai apgyvendinami budinčių globotojų arba socialinių globėjų šeimose.

Kita svarbi paslauga sėkmingai pertvarkai – pagalba institucinę globą, bendruomeninius vaikų globos namus paliekantiems jaunuoliams, taip pat augusiems globėjų ar sunkumų patiriančiose šeimose.

Koordinuojant naujai startavusią bandomąją palydimosios globos paslaugą, pastebiu, kad ne visi jaunuoliai sulaukę pilnametystės turi pakankamai gebėjimų gyventi savarankiškai, nors neretai jiems reikalingas ne tiek įgūdžių ugdymas, kiek žmogiškas pašnekesys, palaikymas, patarimai.

Bandomąją paslaugą pertvarkos projekto rėmuose šiuo metu teikia VšĮ „Projektų įgyvendinimo grupė“, tačiau labai svarbu, kad pasibaigus pilotinei paslaugai, jos tęstinumą užtikrintų savivaldybės.

Globos namų pertvarka – tai ne tik tėvų globos netekę vaikai, bet ir žmonės su proto ir psichikos negalia. Kokios perspektyvos jiems?

– Išties šalia vaikų institucinės globos pertvarkos Telšių regione vykdoma ir Dūseikių socialinės globos namų pertvarka.

Šiuo metu 5 Dūseikių socialinės globos namų gyventojai gyvena grupinio gyvenimo namuose, tačiau net 240 tebegyvena institucijoje. Iš jų 67 – Telšių regiono savivaldybių gyventojai (Mažeikių rajono daugiausia – 38, Telšių rajono – 23, Plungės rajono – 4, Rietavo – 2).

Visos savivaldybės aktyviai svarstė poreikius ir galimybes teikti socialines paslaugas įvykdžius šių globos namų pertvarką, kiekvienoje numatyti grupinio gyvenimo namai iš dalies savarankiškiems žmonėms su proto ar psichikos negalia, taip pat įvertintos galimybės gauti paslaugas bendruomenėje.

– Matyt, vargiai įmanomi dideli pokyčiai tik nuleidžiant juos savivaldybėms iš viršaus. Kaip vertinate savivaldos vaidmenį institucinės globos pertvarkos procese?

– Galiu pasidžiaugti, kad visų regiono savivaldybių merai, administracijos vadovai, socialinės paramos skyrių specialistai iki šiol buvo aktyvūs pertvarkos dalyviai – dalyvavo su pertvarkos procesais susijusiuose susitikimuose, patys inicijavo susitikimus aktualiais klausimais, tad tikimės tęstinumo ir toliau.

Vis tik kai kuriose savivaldybėse norėtųsi glaudesnio tarpinstitucinio bendradarbiavimo, specialistų susitelkimo vertinant situacijas iš skirtingų kampų, kiekvieno asmens stipriųjų pusių įvertinimo, jo įgalinimo ir įtraukimo į su juo susijusių klausimų sprendimą.

– Jei reiktų išskirti regiono savivaldybes lyderes ir tokias, kurioms ypač reiktų pasitempti, kokios tai būtų savivaldybės?

– Sunku būtų išskirti vienareikšmiškai. Pavyzdžiui, Telšiuose aktyviau plėtojama budinčių globotojų veikla, finansiškai skatinamos šeimos, kurios ryžtasi globoti 3 ir daugiau vaikų, tad galima pasidžiaugti, kad  savivaldybėje nestinga norinčiųjų globoti.

Telšiai ir Plungė – aktyvūs bandomųjų paslaugų viešųjų pirkimų dalyviai. Štai Telšiuose teikiamos projekto finansuojamos budinčių globotojų ir bendruomeninių vaikų globos namų bandomosios paslaugos, jie dalyvavo ir palydimosios globos pirkime. Plungėje teikiamos kompleksinės pagalbos moterims ir bendruomeninių vaikų globos namų paslaugos.

Mažeikiuose yra grupinio gyvenimo namai žmonėms su proto negalia. Čia neįgalieji gyvena šeimai artimoje aplinkoje, atsižvelgiant į jų galimybes organizuojamas užimtumas dienos centre.

Rietavas gyventojų skaičiumi yra maža savivaldybė, tačiau aktyviai domisi naujovėmis. Be tėvų globos likusiems vaikams planuojama įsteigti bendruomeninius vaikų globos namus, dedamos pastangos ieškant budinčių globotojų ir socialinių globėjų, gyventojų poreikiai tenkinami bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis.

– Kaip Jūs pati kaip ekspertė vertinate šiuos šalyje vykstančius pokyčius?

– Galvojant apie orų visų visuomenės narių gyvenimą ir integraciją į šalia vykstantį gyvenimą, savęs suvokimą kaip visuomenės dalelę, norėtųsi, kad pertvarkos procesai tiek valstybiniu, tiek savivaldybiniu lygmeniu vyktų sparčiau.

Tuo pačiu suvokiu, kad pokyčiams reikia laiko, tinkamo įsivertinimo ir pasirengimo. Taip pat reikalingas ir visos visuomenės sąmoningumo augimas. Juk tiek metų buvo įprasta, kad „kitokie“ visuomenės nariai gyvena izoliuoti, neretai net nematomi. Džiugu skaityti sėkmės istorijas, tačiau būtina įvertinti, kad pokyčiai kels ir naujų iššūkių.

 

Dalintis soc. tinkluose:
Share on Facebook
Facebook
Share on Google+
Google+
Tweet about this on Twitter
Twitter
Share on LinkedIn
Linkedin