Vaikų raidos sutrikimų ankstyvojo nustatymo ir pagalbos paslauga: laukiame jūsų nuomonės
Institucinės globos pertvarkos ekspertai parengė Vaikų raidos sutrikimų ankstyvojo nustatymo ir pagalbos paslaugos aprašo projektą. Kviečiame susipažinti ir teikti savo pastebėjimus, kuriems aspektams pritariate, o kuriuos siūlytumėte tobulinti. Jūsų nuomonių laukiame diskusijų forume. Norint diskutuoti forume, pirmiausia kviečiame užsiregistruoti.
Vaikų raidos sutrikimų ankstyvojo nustatymo ir pagalbos paslaugos aprašo projektas
Anot specialistų, kiekvienas kūdikis vystosi individualiai, tačiau visiems svarbūs tie patys dalykai: tėvų meilė, globa, rūpestis. Augdami vaikai įveikia tam tikrus raidos etapus: vystosi fiziškai, vystosi jų intelektas, vyksta emocinė-socialinė raida. Vaiko raida – dažnu atveju daug nerimo sukelianti sritis. Anot vaikų neurologės dr. Jurgitos Grikienės, raida gali būti traktuojama labai plačiai bei apimti visą organizmo vystymąsi: augimą, lytinį brendimą, psichomotorinį vystymąsi.
„Sutrikus vaiko raidai, tėvai dažnai išgyvena paniką, tačiau savo pastangomis ir su specialistų pagalba susigyvena bei kryptingai imasi veiksmų. Dažnai, laiku pastebėjus ir pritaikius tinkamas paslaugas, galima pasiekti visiškos integracijos bei sveikatos pagerėjimo. Liūdnesnius atvejus turime tada, kai šeimos, patiriančios socialinę riziką, negali įvertinti ar pastebėti besiformuojančio ar jau esančio raidos sutrikimo“, – pastebi institucinės globos pertvarkos neįgaliųjų, turinčių proto ir (ar) psichikos negalią, ir jų šeimų srities ekspertė Simona Artimavičiūtė-Šimkūnienė.
Vaikų raidos sutrikimų ankstyvojo nustatymo paslauga orientuota ne tik į ankstyvojo amžiaus vaikus, turinčius fizinių, psichologinių, pažintinių ir socialinių-emocinių raidos sutrikimų ir/arba rizikos faktorių raidos sutrikimui išsivystyti, bet ir į šių vaikų tėvus/globėjus. Tad didžiausias dėmesys skiriamas vaikams, augantiems rizikas patiriančiose šeimose.
Paslauga apima Ankstyvosios abilitacijos programą, kurią sudaro ugdymo ir terapinių priemonių visuma, leidžianti vaikui, augančiam socialinę riziką patiriančioje šeimoje, tinkamai vystytis, siekiant sumažinti neįgalumą ir padėti vaikui integruotis į visuomenę, ir Tėvų/globėjų įgalinimo ir pagalbos programą, kurią sudaro tėvų mokymas, individualios tėvų konsultacijos ir kitos priemonės, leidžiančios įgalinti šeimą prisiimti atsakomybę už vaiko ir šeimos funkcionavimą. Orientuojamasi paslaugą teikti namuose (kai kuriais atvejais – centre), siekiant sudaryti sąlygas vaikui augti šeimoje.
Didžiausia pagalba vaikui – nuoširdžiai gerbti jo augimą ir juo domėtis. (A. Maziliauskienė)