Ar žmonėms su negalia gyventi savarankiškai Lietuvoje (ne)įmanoma?
Kokia globos institucijų pertvarkos Lietuvoje situacija? Kaip galima užtikrinti žmogaus teises plėtojant naujas socialines paslaugas žmonėms su negalia?
Atsakymų į šiuos klausimus ekspertai, sprendimų priėmėjai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, tyrėjai ieškojo vasario 19 d. vykusiame projekto „Pokyčių sparnai – žmonių, turinčių intelekto ir / ar psichosocialinę negalią, įtrauktis ir teisių užtikrinimas Lietuvos regionuose“ atidaryme ir diskusijoje „360° kampu: ar žmonėms su negalia gyventi savarankiškai Lietuvoje (ne)įmanoma? “
Siekiant užtikrinti žmonių teises būtina sinergija
Sveikinimo žodį tarusi Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pabrėžia, kad vis labiau suvokiama, jog deinstitucionalizacija nėra vien tik didelių įstaigų sumažinimas. Visų pirma tai – Jungtinių Tautų (JT) neįgaliųjų teisių konvencijos užtikrinimas.
Ministrė džiaugiasi, kad šiuo metu išbandomos įvairios svarbios bendruomenėje teikiamos paslaugos – apgyvendinimo apsaugotame būste ar grupinio gyvenimo namuose, laikinojo atokvėpio, pagalba priimant sprendimus, atvejo vadyba, įdarbinimas su pagalba ir kt., bet reikia galvoti apie jų tęstinumą, būtina griauti stereotipus apie negalią, didinti visuomenės atvirumą.
M. Navickienės teigimu, siekiant užtikrinti lygias žmonių teises gyventi bendruomenėje, naudotis jos ištekliais kartu su visais, kaip teigiama Konvencijoje, reikalinga socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros, švietimo, kultūros ir kitų sričių sinergija. Tokioms mintims pritaria ir sveikatos apsaugos ministro patarėja dr. Simona Bieliūnė. Ji sako, kad sveikatos paslaugos turi būti vienodai prieinamos įvairių poreikių turintiems žmonėms ir kad žmogaus teisių standartai neturi būti tik deklaratyvūs.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius prof. Dainius Pūras atkreipia dėmesį į iki šiol nesprendžiamas psichinės sveikatos sistemos problemas, atsiradusias dėl ilgus metus klestėjusios sovietinės psichiatrijos mokyklos. „Negalią turintys žmonės ir šeimos negauna kompleksinės pagalbos, kuri taptų alternatyva globos įstaigoms. Sveikatos sistema gamina „produkciją“ globos įstaigų sistemai, o visa atsakomybė permesta socialinės apsaugos sistemai“, – sako profesorius.
Pokytis, nors ir lėtai, vyksta
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Horizontalios politikos ir projektų valdymo grupės patarėjos Rasos Genienės, pradėjus pertvarką vienas didžiausių trukdžių buvo pačių globos institucijų nenoras keistis. Šiandien šių institucijų administracija visai kitaip žvelgia į žmonių su negalia galimybes apgyvendinimą bendruomenėje.
SADM Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Violeta Toleikienė džiaugiasi, kad, nors ir lėtai, tačiau pokytis vyksta. Juk žmonėms, kurie visą gyvenimą praleido institucijose, neretai būna sunku suvokti, kad jų gyvenimas gali pasikeisti.
Tauragiškio Edvardo Gasinsko patirtis rodo, kad gyvenimas gali iš esmės pasikeisti. Edvardo kelias per institucijas prasidėjo dar kūdikių namuose, vėliau jis gyveno keliose globos įstaigose, neišmoko gyventi savarankiškai. Vis dėlto jis ištrūko iš sistemos, išdrįso apsigyventi grupinio gyvenimo namuose, o nuo 2020 m. liepos mėn. naudojasi apsaugoto būsto paslauga ir džiaugiasi galintis gyventi beveik savarankiškai.
Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė pabrėžia, kad vykdant pertvarką negalima pamiršti JT neįgaliųjų teisių konvencijoje apibrėžtų žmogaus teisių standartų orientyro – kiekvienas žmogus turi turėti galimybę pasirinkti kur ir kaip gyventi, mokytis, realizuoti save ir lygiateisiškai gyventi bendruomenėje.
VšĮ Psichikos sveikatos perspektyvos direktorė Karilė Levickaitė įsitikinusi, situaciją galima keisti didinant bendruomenių raštingumą, supratimą apie psichikos sveikatą, griaunant mitus apie negalią. Toks ir yra projekto „Pokyčių sparnai – žmonių, turinčių intelekto ir / ar psichosocialinę negalią, įtrauktis ir teisių užtikrinimas Lietuvos regionuose“ tikslas – bendruomenėms kurti galimybes susitikti ir kalbėtis, geriau suprasti, kas yra negalia ir psichikos sveikata.
Institucinės globos pertvarkos inf.
VšĮ Psichikos sveikatos perspektyvos archyvo nuotr.