Islandija – sektinas pavyzdys vykdant deinstitucionalizacijos procesus mūsų šalyje

Suprasti, kaip veikia socialinės apsaugos ir gerovės užtikrinimo sistema, kaip vykdomas atskirų paslaugų – apgyvendinimo, socialinių dirbtuvių, teisių gynimo/atstovavimo – teikimas žmonėms, patiriantiems sunkumų, bei perimti gerąją patirtį institucinės globos pertvarkos srityje mūsų šalies Neįgaliųjų reikalų departamento ir projekto „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ darbuotojams padėjo vizitas Islandijoje.

Pasisemti patirties yra iš ko, nes institucinės globos pertvarkos procesas Islandijoje prasidėjo prieš daugiau nei 40 metų. Šioje šalyje jau sukurta paslaugų bendruomenėje sistema, kuri ir toliau tobulinama, kad žmonės su negalia galėtų išpildyti pagrindinę savo teisę – gyventi savarankiškai, nejausti atskirties nuo kitų visuomenės narių.

Pirmoji  vizitų diena – suprasti

Apsilankymas Islandijos Socialinių reikalų ministerijoje ir Reikjaviko savivaldybės gerovės departamente bei pokalbiai su politiką kuriančiais ir ją įgyvendinančiais asmenimis.

Šių vizitų metu stengtasi suprasti, kaip sistemiškai veikia socialinių paslaugų teikimas, t. y. kaip nustatomas paslaugų poreikis konkrečiam žmogui, kas atsakingas už paslaugų teikimą, kaip paslaugos finansuojamos ir kt.

Pastebėta, kad tiek ministerija, tiek savivaldybės veikia viename lygmenyje ir yra orientuotos ne į finansiškai pigesnių, bet į konkretaus žmogaus poreikius nukreiptų paslaugų teikimą. Jau valdžios lygmenyje pripažįstama, kad svarbiausia, jog būtų teikiamos tokios paslaugos, kurių žmogui labiausiai reikia. Puoselėjamos pagarbaus elgesio, visų priėmimo, lygybės vertybės. Faktas, kad, pavyzdžiui, Reikjaviko savivaldybėje visi užrašai yra ir lenkų kalba, taip parodant dėmesį didžiausiai imigrantų tautinei grupei, daug pasako apie šalies institucijų ir visuomenės požiūrį į įvairias žmonių grupes ir jų poreikius.

Antroji vizitų diena – pamatyti

Vizitai apgyvendinimo paslaugas teikiančiose įstaigose ir socialinėse dirbtuvėse.

–  Apgyvendinimo su parama namai Reikjavike. Tai naujai įrengti 6 apartamentai viename name, kuriuose gyvena žmonės su psichosocialine negalia. Kiekviename iš apartamentų gyvena po vieną paslaugų gavėją. Dalį apartamentų nuomos mokesčio turi sumokėti pats asmuo. Šia paslauga skatinamas savarankiškumas ir atsakomybės už savo gyvenimą prisiėmimas. Paslaugą teikia 12 specialistų (socialiniai pedagogai, psichologai bei kitas asistuojantis personalas), vadovaudamiesi požiūriu, kad labai svarbu informuoti asmenis bei supažindinti su skirtingo elgesio pasekmėmis. Bet skatinama, kad reikalingą sprendimą priimtų pats paslaugos gavėjas. Gyventojai yra laisvi apsispręsti dėl savo užimtumo dienos metu, buities veiklų (tvarkymosi, maisto ruošos, apsipirkimo ir pan.), medikamentų vartojimo ir kt. Tiesiog užtikrinama, kad paslaugų gavėjai turėtų galimybę kreiptis į specialistą bet kuriuo metu 24/7 ir gauti jam reikiamą pagalbą.

Vienas iš apartamentų skirtas personalui ir susitikimams su paslaugų gavėjais. Kitas galimas žingsnis, jeigu matyti, kad paslaugos gavėjas žymiai sustiprėjo, – apgyvendinimas atskirame būste bendruomenėje, gaunant reikiamų specialistų konsultacijas ir palaikymą.

Mobili komanda savarankiškam gyvenimui bendruomenėje užtikrinti. Mobilios komandos padeda intelekto ir psichosocialinę negalią turintiems žmonėms gyventi savarankiškai įprastuose būstuose bendruomenėje. Pagalba teikiama tiek pačiuose namuose, tiek už namų ribų. Paslauga modeliuojama tokiu būdu, kad ne paslaugų gavėjas turi ateiti, o mobili komanda arba atskiri specialistai vyksta pas paslaugų gavėją ir susitinka jo gyvenamojoje arba kitoje sutartoje vietoje.

Pagrindinės pagalbos sritys: maisto ruoša, būsto tvarkymas, darbo ar asmeniui tinkamos mokymo programos paieška, sveika gyvensena, susisiekimas su kitais specialistais (gydytoju, psichologu, psichiatru, konsultantais), kurių reikia asmeniui, bendravimas su įvairiomis institucijomis, socialinė parama. Paslauga teikiama vadovaujantis asmenų įgalinimo, pagarbaus mokymo ir palaikymo, pasitikėjimo, aktyvaus klausymosi principais. Skatinamas pačių paslaugų gavėjų įsitraukimas į pagalbos procesą.

Ši paslauga neatsiejama nuo būsto suteikimo. Vadinasi, svarbus paslaugos teikimo aspektas  –  savarankiškame būste norintis apsigyventi asmuo turi priimti mobilios komandos pagalbą.

–  Socialinės dirbtuvės Asgardur. Tai amatų dirbtuvės asmenims, turintiems intelekto negalią. Čia darbuojasi 33 intelekto negalią turintys asmenys, padedami 7-ių instruktorių. Per įvairių gaminių – iš medžio, odos, akmens – gamybą skatinamas paslaugų gavėjų autonomiškumas, įsitraukimas į prasmingą veiklą ir bendruomenės gyvenimą, lavinami darbiniai bei kasdienio gyvenimo įgūdžiai, ugdoma kantrybė, didinamas pasitikėjimas savimi. Stengiamasi gaminti tokią produkciją, kuri atitiktų individualias paslaugų gavėjų galimybes, prisitaikoma prie kiekvieno asmens  tempo (veikla vykdoma be skubos laiku atlikti užsakymą).

Paslaugų gavėjai įtraukiami nuo produkto gaminimo pradžios, t. y. idėjos, iki jo užbaigimo, t. y. idėjos įgyvendinimo. Paslaugų gavėjai atvyksta iš aplinkinių savivaldybių, kurios už kiekvieną dalyvį moka tam tikrą mokestį. Pagaminta produkcija realizuojama dirbtuvių parduotuvėje, taip pat gaminami gaminiai pagal užsakymus. Siekiama, kad dirbtuvių dalyviai pamirštų savo kasdienes problemas, išlaikytų dienos ritmą, atsipalaiduotų ir tiesiog būtų laimingi. Tad kiekvienas rytas dirbtuvėse pradedamas su daina!

Trečioji vizitų diena – išgirsti

Vizitai į asmenų su negalia teises ginančias įstaigas.

–  Asmenų su negalia teisių apsaugos tarnyba. Tarnybos veikla siekiama užtikrinti, kad visiems asmenims, taip pat ir negalią turintiems, būtų sudaryta galimybė pasinaudoti pagalba, kurios gali prireikti įgyvendinant savo veiksnumą. Į tarnybą gali kreiptis asmenys, patiriantys ar manantys, kad patiria, teisių pažeidimus  įvairiose srityse: dėl paslaugų trūkumo, prireikus būsto, išgyvenant smurtą, turint sunkumų dėl finansų, bendraujant su valdžios institucijomis, prireikus informacijos/konsultacijų. Tarnyba pavaldi Socialinių reikalų ministerijai.

Visoje Islandijoje veikia 8 teisių gynėjai, kurie visada atstovauja besikreipiantį asmenį, netgi tais atvejais, jei skundžiamasi ministerijos, kuriai Tarnyba pavaldi, veikla. Pagrindinis teisių gynėjų uždavinys yra išsiaiškinti atvejį, dėl ko asmuo skundžiasi, suteikti jam visą įmanomą informaciją, aptarti galimas išeitis, leisti pačiam asmeniui pasirinkti sprendimą ir lydėti jį tame sprendime. Esant reikalui, gali būti paskirtas asmens patikėtinis, veikiantis visuomeniniais pagrindais (dažniausiai šeimos narys). Tarnyba apmoko asmeninius patikėtinius bei teikia supervizijas.

–  Psichikos sveikatos sąjunga. Šioje sąjungoje vadovaujamasi požiūriu, kad svarbu ne aiškintis, kas su asmeniu blogai, bet klausti, o kas gi jam nutiko. Tai pačių sergančiųjų psichikos ligomis ir jiems įkurta organizacija, siekianti keisti požiūrį į psichikos sveikatą, psichikos ligų gydymo bei kitos reikalingos pagalbos teikimo  būdus ir galimybes, įtraukianti turinčiuosius psichikos sveikatos sutrikimų į sprendimų priėmimą, teikianti siūlymus valdžios institucijoms apie tai, kas jiems geriausia.

Didelis dėmesys skiriamas savižudybių prevencijai. Daug naujų iniciatyvų, akcijų kilo šios sąjungos dėka. Taip pat teikiama ir tiesioginė pagalba tiek sergantiesiems, tiek jų šeimos nariams (vykdoma atskira programa vaikams iš šeimų, kuriose yra narys, išgyvenantis psichikos sveikatos sunkumų). Sąjungos nariai moka metinį mokestį ir taip prisideda prie jos išlaikymo.

Apibendrinant Islandijos socialinės gerovės sistemą galima pasakyti, kad ji skatina asmens savarankiškumo, autonomijos išlaikymą ir didinimą, įsitraukimą bei dalyvavimą. Siekiama, kad paslaugų gavėjai, nepriklausomai nuo jų negalios ar kitų turimų sunkumų, priimtų labiausiai tinkamus sprendimus ir tokiu būdu būtų atsakingi už savo gyvenimą. Paslaugos teikiamos vadovaujantis lygiateisiškumo, pasitikėjimo, pagarbos, individualaus požiūrio į asmenį principais.

Vizitas vyko įgyvendinant Šiaurės ministrų tarybos Šiaurės ir Baltijos šalių viešojo administravimo mobilumo programos projektą „Deinstitucionalizacijos patirtis Šiaurės šalyse“ juo didinant iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 08.4.1-ESFA-V-405-03-0001 „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ darbuotojų kompetencijas.

Tekstas ir nuotraukos – Institucinės globos pertvarkos projekto

Dalintis soc. tinkluose:
Share on Facebook
Facebook
Share on Google+
Google+
Tweet about this on Twitter
Twitter
Share on LinkedIn
Linkedin
Prisijungti Registruotis
Bendruomeninių paslaugų žemėlapis
Renginių kalendorius
2021 rugsėjo
PrATKPnŠS
   1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30    
« Rgp   Spa »
MOKOMASIS FILMAS BENDRUOMENINIŲ VAIKŲ GLOBOS NAMŲ PASLAUGOS TEIKIMO VAIKAMS, TURINTIEMS AUTIZMO SPEKTRO SUTRIKIMĄ
Sekite mūsų naujienas
Mūsų leidiniai
Programos partneriai
Institucinės globos pertvarkos parntneriai