Įvairovės mėnuo: žmonės su psichikos negalia tampa puikiais darbuotojais, bet įsidarbinti trukdo vyraujantys stereotipai

Lietuvoje vis daugiau socialiai atsakingų įmonių įdarbina neįgaliuosius, tačiau pasiekti atvirą verslą dėl tebevyraujančių stereotipų vis dar sunku. Įvairovės mėnesiui paminėti prekybos tinklo „Rimi“ darbuotojams surengtoje paskaitoje tokiomis mintimis dalijosi Valakupių reabilitacijos centro įdarbinimo su pagalba specialistai. Pasak jų, įvairūs tyrimai rodo, kad, pavyzdžiui, psichikos negalią turintys asmenys atsiskleidžia kaip atsakingi ir punktualūs darbuotojai, tačiau verslai dažnai išsigąsta psichikos negalią apipynusių mitų.

Įsidarbinti padeda teigiamos nuostatos 

Siekiant paminėti įvairovės mėnesį, „Rimi“ savo darbuotojams surengė specialią paskaitą, kurioje buvo kalbama apie žmonių, turinčių psichikos negalią, pritraukimą ir įdarbinimą. Nuotoliniame renginyje savo patirtimi dalijosi Valakupių reabilitacijos centro įdarbinimo su pagalba specialistas Darjušas Tankeliun bei įdarbinimo su pagalba specialistė Justė Gulbinaitė-Rimkienė.

„Smagu prisijungti prie iniciatyvų, skiriančių dėmesį įvairovei. Pagrindinis mūsų organizacijos tikslas – padėti neįgaliesiems, kurie turi tam tikrų sunkumų įsilieti į darbo rinką. Tikriausiai visi žino, kad Lietuvoje yra nemažai socialiai atsakingų įmonių, kurios nori įdarbinti neįgaliuosius ir pozityviai į juos žiūri, bet pasiekti atvirą verslą, kuris orientuotas į rezultatus ir kur darbuotojas turi nešti rezultatą, nėra taip lengva“, – sako jau dešimtmetį neįgaliesiems įsidarbinti padedantis D. Tankeliun. 

Anot jo, didžiausia problema, trukdanti neįgaliesiems įsidarbinti, yra vyraujantys stereotipai ir per mažas domėjimasis problema: „Žmonės su psichikos ir proto negalia dar labai dažnai susiduria su įvairiomis diskriminuojančiomis aplinkybėmis, tvyro tam tikros nuostatos, kad jeigu žmogus turi negalią, jis yra neprognozuojamas ar pavojingas. Mes stengiamės skleisti žinią, jog tai tėra stereotipai ir visuomenei tiesiog trūksta žinių.“

Psichikos negalia dirbti netrukdo 

J. Gulbinaitė-Rimkienė sako, kad žmonės, turintys psichikos ar intelektonegalią, tikrai gali dirbti – neretai psichikos negalią turintys asmenys turi aukštą intelektą, tačiau dėl tam tikros psichinės ligos buvo apribotos jų galimybės atlikti tam tikrą darbą. „Tyrimai rodo, kad dauguma žmonių, turinčių psichikos negalią, atsiskleidžia kaip pareigingi darbuotojai, jie darbo metu neužsiima asmeniniais reikalais, jaučiasi atsakingi už atliekamą darbą ir yra punktualūs“, – tikina ji.

Specialistės teigimu, psichikos negalią turintiems žmonėms bendravimo problemų darbo vietoje nekyla, jei jiems teikiama adekvati pagalba: „Įsidarbinimo pradžioje jiems labai svarbus palaikymas, saugios aplinkos sukūrimas, nes dažnai žmonės, turintys tokią negalią, jaučia daug baimės ir nerimo. Kiekvienam žmogui reikalingas įvedimas į darbo aplinką, kad jis jaustųsi komfortabiliai, ypač pradžioje. Todėl įgalių žmonių tolerancija padeda žmonėms, turintiems psichikos negalią, sėkmingai integruotis į darbo rinką.“

Nors prieš įdarbinant negalią turinčius darbuotojus darbdaviams gali kilti daug klausimų,  J. Gulbinaitė-Rimkienė tikina, kad į juos atsakyti padeda tam pasiruošę specialistai: „Viską aptariame, įvertiname ir padedame sukurti būsimam darbuotojui tinkamą aplinką bei pačiam darbdaviui jaustis ramiai ir užtikrintai. Idealiu atveju kiekvienoje organizacijoje galėtų atsirasti žmogus, kuris padėtų tai padaryti.“ 

Kiekvienas atvejis – išskirtinis

Įdarbinimo specialistas D. Tankeliun pasakoja, kad įdarbinimo procese negalima tarpusavyje lyginti psichinę negalią turinčių žmonių – kiekvienas atvejis yra išskirtinis: „Kiekvienas neįgalus žmogus yra skirtinga asmenybė ir tai būna svarbiausia, nežiūrint į negalios pobūdį. Neįgaliųjų įdarbinimas vyksta trimis etapais. Pirmas etapas – pagalba ieškant darbo, antras etapas – pagalba atliekant įsidarbinimo procedūras, o trečias etapas – lydimoji pagalba įsidarbinus. Mes esame šalia, kai žmogus įsidarbina ir visada esame pasiruošę jam padėti“.

Pasak D. Tankeliun,  neįgalų asmenį įdarbinančioje organizacijoje didelį vaidmenį turėtų užimti atvirumas: „Esminis dalykas – atvirumas ir žinojimas. Jeigu į kolektyvą įsilieja žmogus, kuris turi tam tikrą negalią, artimiausias kolektyvas turėtų tai žinoti, nes tuomet ir naujasis darbuotojas jausis gerai, nebijos pasisakyti, ir aplinkiniai supras, kodėl jis yra kitoks. Svarbu įvesti ir patį kolektyvą, supažindinti, kalbėtis.“ 

Nors dėl darbo atlikimo psichikos negalią turintys žmonės dažniausiai problemų neturi, įsidarbinusiems neįgaliesiems reikia palaikymo. „Žmogus būna apmokytas ir esant klausimams gauna pagalbą vietoje, tačiau proto arba psichikos negalią turintiems žmonėms dažnai kyla klausimų, kurių jie nedrįsta paklausti kolegų ir prašyti pagalbos. Jiems gali būti sunku susitvarkyti ir su pastabomis, jie gali jas priimti asmeniškai, todėl mes padedame ir paaiškiname viską, kad išvengtume darbuotojo išėjimo. Kartais žmonėms su negalia reikia daugiau laiko perprasti darbo užduotis ir specifiką, procesus“, – pastebi specialistas. 

Darbdaviams padeda valstybė

D. Tankeliun primena, kad neįgaliuosius įdarbinančios įmonės pretenduoja gauti valstybės paramą – subsidijas darbo užmokesčiui ir darbo vietos įrengimui bei pritaikymui. Nors ši informacija žinoma, neretai darbdaviai tai pamiršta ir nepasinaudoja valstybės suteikiamomis galimybėmis.

„Didžiausia pridėtinė vertė neįgaliajam yra susirasti darbą ir būti tokiam, kaip visi. Dėl negalios jie dažnai kitoniški, išskiriami, kad kažko negali, tad pats įsidarbinimo faktas turi labai didelę reikšmę, leidžia pakelti žmogaus savivertę. Taip pat svarbu darbintis tokioje aplinkoje, kuri atvira yra ir ne tik deklaruoja, kad yra socialiai atsakinga, nes priima tokius darbuotojus, bet iš tiesų juos supranta ir priima lygiaverčiai. Tada darbuotojas taip pat yra atviresnis ir drąsesnis, jaučiasi užtikrinčiau. Pristatyti negalią galima įvairiai ir to nereikėtų bijoti. Iš darbdavio perspektyvos socialinė atsakomybė yra naudinga, nes padeda žmogui įsilieti į darbo rinką, tačiau reikia priminti, kad tai nėra lengvas kelias ir jį pasirenka tikrai ne kiekviena įmonė.“

Įdarbindama žmones su negalia „Rimi“ nesinaudoja valstybės teikiamomis kompensacijomis, o atidarant kiekvieną naują parduotuvę galvojama apie tai, kad ji būtų patogi negalią turintiems darbuotojams ir pirkėjams. Atitinkamai yra pritaikomos sąlygos darbuotojų atrankų metu, kad jose galėtų be kliūčių dalyvauti visi kandidatai, taip pat ir turintys negalią.

„Rimi Lietuva“ yra „Lietuvos įvairovės chartijos“ ambasadorė, turinti didelį įdirbį skatinant įvairovę ir lygias galimybes įmonėje. „Rimi“ siekia užtikrinti lygias galimybes darbe kiekvienam ir skleisti įvairovės principus versle bei visuomenėje. Jau daugelį metų bendrovė vykdo žmonių su negalia integracijos programą ir šiuo metu turi apie 126 darbuotojų su negalia, kurie dirba tiek įmonės biure, tiek parduotuvėse.

„Rimi Lietuva inf.

www.strongpoint.com nuotr.

Dalintis soc. tinkluose:
Share on Facebook
Facebook
Share on Google+
Google+
Tweet about this on Twitter
Twitter
Share on LinkedIn
Linkedin
Prisijungti Registruotis
Bendruomeninių paslaugų žemėlapis
Renginių kalendorius
2021 birželio
PrATKPnŠS
  1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30     
« Geg   Lie »
MOKOMASIS FILMAS BENDRUOMENINIŲ VAIKŲ GLOBOS NAMŲ PASLAUGOS TEIKIMO VAIKAMS, TURINTIEMS AUTIZMO SPEKTRO SUTRIKIMĄ
Sekite mūsų naujienas
Mūsų leidiniai
Programos partneriai
Institucinės globos pertvarkos parntneriai