Skip to content Skip to main navigation Skip to footer

JURBARKE STATYS TREJUS GRUPINIO GYVENIMO NAMUS

2222222222Jurbarko r. savivaldybės taryba uždegė žalią šviesą savivaldybės administracijos teikiamam projektui, pagal kurį iki 2023 m. Jurbarke bus pastatyti treji grupinio gyvenimo namai (GGN) asmenims su proto ir psichikos negalia. Juose apsigyvens iki 30 darbingo amžiaus neįgalių, tačiau su socialinių darbuotojų pagalba savimi pasirūpinti galinčių asmenų.

Integracija į bendruomenę

2014 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) patvirtinus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems bei likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 metų veiksmų planą, pertvarkomos didelės socialinės globos įstaigos. Į mažesnius globos namus išskaidyti buvę Viešvilės vaikų globos namai, o ministerijai parengus Adakavo socialinių paslaugų namų (SPN) pertvarką, joje dalyvauja ir Jurbarko r. savivaldybė.

Pertvarka įgyvendinama panaudojant Europos Sąjungos (ES) fondų lėšas.

SADM parengė investicinį projektą „Bendruomeninių apgyvendinimo ir užimtumo paslaugų asmenims su proto ir psichikos negalia plėtra Tauragės regione“. Projekto rengėjai konstatavo, kad šiame regione nesudarytos galimybės kiekvienam neįgaliajam gauti individualias paslaugas pagal poreikius ir reikiamą pagalbą, jie neįtraukti į bendruomenės gyvenimą ir patiria socialinę atskirtį. Tauragės regione paslaugos asmenims su proto ir psichikos negalia daugiausia teikiamos Adakavo SPN, tad vienas pagrindinių pertvarkos tikslų – per 200 šios įstaigos klientų apgyvendinti bendruomeniniuose namuose, teikti jiems dienos paslaugas ir garantuoti užimtumą socialinėse dirbtuvėse.

Kovo 3 d. vykusiame SADM atstovų susitikime su Jurbarko r. savivaldybės vadovais, administracijos darbuotojais, tarybos nariais ir socialinių paslaugų teikėjais Jurbarko r. savivaldybės administracijai buvo rekomenduota parengti projektinį pasiūlymą mieste įkurti socialines dirbtuves ir trejus grupinio gyvenimo namus asmenims su proto ir psichikos negalia. Šiam tikslui numatyta skirti 1118279 Eur finansavimą iš ES fondų. Iš šios sumos socialinėms dirbtuvėms įkurti – 30112 Eur. Jurbarko r. savivaldybė prie projekto prisideda skirdama tris sklypus grupinio gyvenimo namams statyti.

Panašios paslaugos suplanuotos ir kitose regiono savivaldybėse. Tauragės savivaldybėje numatyta statyti 4 namus ir nupirkti butą keturiems asmenims, 2 namus statys Šilalės sav., vieną – Pagėgiai. Visose savivaldybėse bus įkurtos socialinės dirbtuvės, teikiamos dienos užimtumo paslaugos.

Pasak Jurbarko r. savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos Laimos Gardauskienės, po savivaldybės tarybos pritarimo iki gegužės 25 d. Centrinei projektų valdymo agentūrai reikia pateikti būsimo projekto paraišką. Projekto infrastruktūros kūrimas turi būti baigtas iki 2023 m. Projektui įgyvendinti buvo skelbiamas partnerio konkursas. Kovo 10 d. paskelbta, kad atranką laimėjo vienintelis konkurso dalyvis – VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“.

Dar kovo pradžioje būsimas projektas buvo pristatytas tarybos nariams. Tada dar buvo neapsispręsta, kiek namų Jurbarko r. savivaldybė statys – du ar tris, preliminariai aptarti galimi sklypai statyboms. Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius tada tikino, kad buvo galvojama apie dviejų namų statybą, tačiau įvertinus būsimą paslaugų poreikį ir gaunamą finansavimą, imta svarstyti, kad verta statyti tris namus. „Projektas mūsų didelių investicijų nereikalauja, tačiau bus ir įsipareigojimų. Apsispręsti, kiek namų mums reikia, prašysime padėti tarybos narių“, – sakė S. Mockevičius.

Pasak savivaldybės vyr. architektės Gražinos Gadliauskienės, ne taip paprasta buvo surasti ir sklypus statyboms, kurie atitiktų visus projekto reikalavimus. Tarybos nariams pateikti keli pasiūlymai. Meras S. Mockevičius pažadėjo, kad parinkus vietas GGN statyboms, bus diskutuojama su bendruomene, tačiau galutinį sprendimą teksią priimti politikams. „Kalbėsime su bendruomene, tačiau jau dabar aišku, kad didelio pritarimo nebus, todėl atsakomybę turės prisiimti tarybos nariai“, – sakė meras.

Projekto rengėjai baiminosi bendruomenės pasipriešinimo, nes visuomenė dar labai jautriai reaguoja į kaimynystėje įsikuriančius žmones su proto ir psichikos negalia. Tokių pavyzdžių jau buvo kitose savivaldybėse. „Nemanau, kad mūsų žmonės bus tokie negeranoriški“, – sako Socialinės paramos skyriaus vedėja L. Gardauskienė. Pasak jos, GGN gyventojai kitiems tikrai netrukdys, šiuose namuose apgyvendinami tik savarankiškai galintys gyventi asmenys, šalia jų visą parą bus socialiniai darbuotojai.

Vis tik iki projekto patvirtinimo taryboje informacija apie vietas, kuriose bus statomi GGN, gyventojams nebuvo aiškiai pateikta. Netgi dabar viešai nėra paskelbti adresai sklypų, kuriuose bus statoma. Nuspręsta, kad Jurbarke grupinio gyvenimo namai bus statomi Gedimino g. 36 ( sklype už UAB „Automagas“ autoserviso Lauko g.) , Vasaros g. 1 (šalia pradėto kurti LIONS parko) ir Lauko g. 18 (sklype tarp socialinio būsto ir degalinės).

Pasak L. Gardauskienės, apie sklypų adresus žinojo tarybos nariai, miesto seniūnas, seniūnaičiai, todėl gyventojus jie galėjo informuoti. Meras S. Mockevičius apgailestavo, kad dėl karantino platesnė diskusija neįvyko. Pasak projekto partnerio – VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ direktorės Audronės Balčiūnienės, tikrai nereikėtų baimintis neįgalių žmonių kaimynystės, o visuomenė turi mokytis priimti į savo tarpą kitokius žmones.

Kurs infrastruktūrą

Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reikalavimus grupinio gyvenimo namai gali būti statomi ne mažiau nei 1000 gyventojų turinčiose gyvenvietėse, todėl GGN gali atsirasti tik Jurbarke.

„Ministerija reikalauja, kad namai stovėtų tokiose vietose, kad jų gyventojai būtinas paslaugas – medicinos įstaigas, socialines paslaugas, dienos užimtumo centrus – galėtų pasiekti pėsčiomis arba pasinaudodami viešuoju transportu. Jokia pavežėjimo paslauga jiems nebus teikiama“, – sako L. Gardauskienė. Tačiau GGN negali būti steigiami socialinių paslaugų įstaigų teritorijose.

Namai bus statomi 20 arų ploto sklypuose ir niekuo nesiskirs nuo kitų gyvenamųjų namų – nebus jokių išskirtinių ženklų, lentelių. Vieno aukšto, apie 230 kv. m ploto namų projektai bus perkami greičiausiai tipiniai. „Vasarą buvo atliktas rinkos tyrimas, pirkti tokių namų, kokių reikia, rinkoje nebuvo, todėl apsispręsta statyti. Naujos statybos namai bus ir pigiau išlaikomi. Vienam namui teks apie 300 tūkst. Eur. Tai – tikrai pakankamos lėšos“, – sako L. Gardauskienė. Pastatai bus pritaikyti neįgaliesiems, nupirkta įranga, baldai.

Planuojama į pastatytus namus perkelti asmenis, šiuo metu gyvenančius VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ socialinės globos namuose Vydūno g. Tokių dabar yra dvylika. „Mes norėjome dalyvauti šiame projekte ir todėl, kad dar labiau pagerėtų mūsų klientų gyvenimo sąlygos. Įstaigoje jie turi jas puikias, tačiau atskiras namas skatintų jų savarankiškumą, jie galėtų jaustis dar geriau“, – mano A. Balčiūnienė.

Pasak jos, iškėlus šiuos asmenis į naują namą, Vydūno g. galėtų atsirasti socialinės dirbtuvės. „Apie tokias dirbtuves galvojame seniai, jose būtų teikiamos skalbimo paslaugos. Planavome jas įrengti Barkūnų gatvėje, tačiau atsiradus galimybei jas įrengti mieste, tai būtų patogiau mūsų skalbyklos klientams“, – sako A. Balčiūnienė. Socialinės dirbtuvės bus įrengiamos iš projekto lėšų.

Socialinėse dirbtuvėse skalbimo paslaugas teiks neįgalūs asmenys. Dirbtuvėms keliamas reikalavimas, kad uždirbtų 5-10 proc. joms išlaikyti reikalingų lėšų. „Dirbtuvėse bus sąlygos neįgaliesiems užsidirbti. Dar laukiame įstatymų pakeitimų, kad šios lėšos nebūtų įskaičiuotos į jų pajamas, nuo kurių 80 proc. neįgalieji asmenys moka už gyvenimą globos įstaigose“, – aiškina „Jurbarko socialinių paslaugų“ vadovė. Grupinio gyvenimo namų gyventojams bus sudarytos sąlygos lankyti šios įstaigos dienos centrą. „Kol kas galėsime padėti patarimais, nes turime daug patirties, ko reikia neįgaliems asmenims. Vėliau administruosime GGN, organizuosime darbą. Tada, manau, prireiks ir daugiau socialinių darbuotojų“, – į ateitį žvilgteli A. Balčiūnienė.

Gyventojų užteks

SADM planuoja, kad į tris namus, kiekviename kurių galės gyventi iki 10 asmenų, bus perkelti 24 Adakavo SPN gyventojai. „Niekas negali pasakyti, kas bus tuo laiku, kai namai bus pastatyti. Šiuo metu Adakave apgyvendinti 26 asmenys iš mūsų rajono. Ar į Jurbarką bus perkeliami būtent mūsų rajono gyventojai niekas aiškiai dabar negali pasakyti“, – tikina Socialinių paslaugų skyriaus vedėja L. Gardauskienė.

GGN skirti darbingo amžiaus neįgaliems asmenims, tačiau, pasak L. Gardauskienės, jei tų namų gyventojai ten begyvenant sulauks pensinio amžiaus, niekas jų iš ten neišvarys. „Tačiau neįgalūs pensinio amžiaus asmenys ten naujai apgyvendinami tikrai nebus. Be to, nerekomenduojama drauge apgyvendinti proto ir psichikos negalią turinčių asmenų, nes tarp jų dažnai kyla konfliktų. Bet kokiu atveju, ar asmuo gali savarankiškai gyventi nekeldamas pavojaus sau ir kitiems tokiuose namuose, spręs specialistai“, – patikina L. Gardauskienė.

Socialinės paramos skyriaus vedėja sako, kad šiuo metu Jurbarke tokioms paslaugoms eilės nėra, tačiau tokių asmenų vis atsiranda, jie siunčiami į kitų rajonų globos įstaigas. „Jurbarko rajone yra nemažai šeimų, kuriose suaugusius proto ar psichikos negalią turinčius vaikus prižiūri tėvai. Šie neįgalieji gauna nemažas išmokas, lengvatų, tad tėvai ryžtasi juos prižiūrėti patys. Tačiau šie tėvai yra jau labai garbaus amžiaus, o neįgaliesiems priežiūros reikės dar ilgai, todėl jie ir galės apsigyventi GGN“, – sako L. Gardauskienė.

Iš ko bus išlaikomi GGN gyventojai, pasak L. Gardauskienės, svarstyti dar anksti, tačiau pagal dabar galiojančią tvarką tie žmonės, kurie Adakavo SPN apgyvendinti iki 2007 m., išlaikomi ministerijos lėšomis, kitiems atskaičiuojama 80 proc. gaunamų pajamų, o neužtenkant tos sumos skirtumą sumoka neįgalųjį į GGN atsiuntusi savivaldybė.

„Grupinio gyvenimo namuose gyvens neįgalieji, kurie patys gamins valgyti, eis į parduotuvę, bažnyčią, dienos užimtumo centrą, darbą socialinėse dirbtuvėse. Jie galės pasirinkti sau kambario draugus. Anksčiau tokie žmonės buvo uždaromi į dideles institucines įstaigas. Tačiau jie yra mūsų visuomenės dalis. Europos Sąjungos teisė neįgaliems žmonėms užtikrina žmogaus teises“, – primena L. Gardauskienė. Šis Jurbarko r. savivaldybės įgyvendinamas projektas parodys mūsų visuomenės brandą priimant į savo tarpą šiek tiek kitokius žmones. Jurbarkiečių laukia tolerancijos ir geranoriškumo egzaminas.

 

 

Laikraščio „Šviesa” inf.